Nuo miltų, riebalų, ant kurių kepame, priedų ir kepėjo. Kepėjas, tikėkimės yra sveikas, taip kad su juo viskas tvarkoj. O va miltai, riebalai ir priedai labai dažnai sveiki nebūna, tik skanūs.

Mums įprasti blynai, kuriuos valgome kavinėse ir namuose, nepriklausomai nuo to kaip beatrodytų, kaip taisyklė yra kepti iš baltų (sijotų) kvietinių miltų. Juose be kalorijų ir skonio nelabai daugiau ko yra, nes grūdo maistingosios medžiagos pašalinamos kartu su sėlenomis ir gemalais.

Nesijoti miltai, kaip esam pratę manyti, skaniems blynams netinka, todėl iš jų blynų nekepam. O be reikalo. Kai miltai kokybiški, puikius blynus galime iškepti ir iš nesijotų (pilno grūdo) miltų – šie bus ir su vitaminais bei skaidulomis, ir su skoniu. Tačiau miltai iš tiesų turi būti kokybiški.

Antrą kartą blynus galime sugadinti kepdami ant netinkamų riebalų. Aš jau nekalbu apie kelis kartus naudotus riebalus. Kalbu visų pirma apie dažniausiai kepti naudojamą rafinuotą aliejų. Jis, kaip ir kiti rafinuoti maisto produktai, turi tik kalorijas ir gerai pažįstamą “neutralų” skonį bei gali turėti rafinavimo metu susidarančių kenksmingų medžiagų. Nemažai kulinarų kepimui naudoja šalto spaudimo (virgin arba extra virgin) alyvuogių aliejų. Skonio prasme tai nepriekaištingas pasirinkimas, bet sveikatos – nevisai. Extra virgin alyvuogių aliejus vertingiausias nekaitintas, o kepti ant jo galima tik trumpai. Teigiama, kad ilgam kepimui netinka ir rapsų ar saulėgrąžų aliejus. Geriausia kepti ant nerafinuoto kokoso ar žemės riešutų aliejaus arba lydyto sviesto.

Dar vieną progą sugadinti blynus turime juos saldindami ar kitaip papildomai gardindami. Bet turime progą ir juos pagerinti, pvz., užsidėdami namie gaminto jogurto. <…>
Gal sunku tokius blynus išsikepti? Visiškai ne. Reikia tik miltų, vandens ir kokoso aliejaus. Keletas receptų pradžiai: speltos miltų lietiniai ir  blynai iš pilno grūdo kvietinių miltų.
Gal jų nevalgo konservatyviausi valgytojai vaikai? Tikrai valgo.