Dabar toks metas, kai nuo šviežių, tik ką išaugintų uogų ir daržovių raibsta akys tiek užsukus į turgus ar mažus turgelius, tiek ir prekybos centruose. Nors ypač pastaruosiuose jų, žinoma, galima nusipirkti ir apskritus metus. Tad rinktis mums taip svarbių natūralių gamtos dovanų, gyvų vitaminų ir mineralų tikrai yra iš ko. Tačiau mums parūpo ir kai kurie šioje pasirinkimo įvairovėje slypintys pavojai mūsų sveikatai. Apie daržo ir sodo gėrybių naudą ir pavojus kalbinome sveikos mitybos specialistę, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovę Vaidą Kurpienę.

Populiarumo neužleidžianti bulvė

Vasara – ypač palankus metas bent jau dienai ar kelioms atsisakyti mėsos, miltinių patiekalų bei kito sunkiau virškinamo maisto, kasdien valgyti daugiau daržovių ir vaisių. Tarp Lietuvos gyventojų pati populiariausia daržovė yra bulvė. Jų šiuo metu dar galima nusipirkti ir senų, vis daugiau kasama ir šviežių. Įdomu, ar tos senosios bulvės dar turi kokių nors naudingų organizmui medžiagų, o gal geriau jų nebepirkti, o sumokėjus brangiau valgyti tik šviežias bulvytes?

V.Kurpienė primena, kad mūsų taip vadinamieji populiarūs lietuviškieji bulvių patiekalai iš tiesų nėra mūsų atradimas. Panašius valgius gamina skandinavai, vokiečiai. Todėl, anot jos, šie nelengvai pagaminami patiekalai, kurie užpilami riebiais ir kaloringais užpilais, sunkiai virškinami, todėl nėra sveiki ir tikrai nėra tinkami tiems, kurie vengia priaugti svorio.

„Kai tik atsiranda šviežių mūsų ūkiuose ar daržuose užaugintų bulvių, žinoma, geriau naudoti jas, nes senosios jau yra sukaupusios ir kenksmingų medžiagų. Šviežias bulvytes tereikia gerai su šepetėliu nuplauti, skusti jų tikrai nereikia, gerai išvirti ar pakepti orkaitėje praktiškai be riebalų, gal tik šiek tiek apipurkšti. Bulves iš tiesų galima valgyti kasdien, bet su saiku. O patiekti jas pusryčiams ar pietums visai nebūtinai prie mėsos, o juo labiau pakepintas aliejuje. Sveikiausia bulves valgyti su įvairiomis šviežiomis daržovėmis ar rauginto pieno produktais, o žiemą prie jų labai tinka rauginti kopūstai. Kad ir kokios populiarios pastaruoju metu ant aliejaus keptos bulvės – įprastas studentų maistas -jų patarčiau atsisakyti“.

Ką tuomet daryti su taip vaikų ir vyrų (prie alaus) mėgstamais pirktiniais bulvių traškučiais? Mitybos žinovė pataria skanių, o svarbiausia sveikų traškučių pasikepti orkaitėje patiems. Tereikia labai plonai supjaustyti bulves, morkas, griežčius ar kitas tam tinkamas daržoves ir pašauti maždaug dešimčiai minučių į įkaitintą orkaitę, prieš tai apipurškus keliais kokybiško aliejaus lašais.

Žalios ar virtos daržovės naudingesnės?

Teko skaityti maistingąsias daržovių savybes tyrinėjančių mokslininkų išvadas, kad žmogaus organizmui sveikesnės ir lengviau virškinamos yra termiškai apdorotos daržovės. Taip pat perspėjami tie, kurie pernelyg žavisi morkų ar kitų daržovių tik ką išspaustomis sultimis. Antra vertus, ne visi, o ypač vaikai, mėgsta virtas daržoves. Tad kaip vis dėlto geriausia jas paruošti, kad išliktų jose kuo daugiau naudingų medžiagų, bet ir būtų skanu jas valgyti? „Šiais laikais įvairiose šalyse maisto produktų tyrimų atliekama daug ir įvairių. Iš dalies tai susiję ir su komercija bei sveiko maisto kultu. Tačiau aš esu įsitikinusi, kad kiekvienas iš mūsų turi pasiskaitęs panašių tyrimų rezultatus, įsidėmėti ne atskirus komponentus, bet patys, atsižvelgdami į savo sveikatos būklę, o dar geriau pasitardami su gydytojais dietologais sau nustatyti kas jam tinka. Tai sakau, remdamasi savo patirtimi, kai subalansavusi savo mitybą ir naudodama daug daržovių sugebėjau atsikratyti bemaž 20 kg nereikalingo svorio, o vėliau jo nesusigrąžinti. Tad vienareikšmiškai pasakyti kas yra naudingiau vienam ar kitam žmogui nėra lengva. Pavyzdžiui, vitaminai yra labai nestabilūs ir jie geriausiai išsilaiko šviežiose daržovėse ir jiems terminis apdorojimas kenkia, o maistinės skaidulos, kurios būtinos geram virškinimui, taip pat norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ar cukraligės, verdant, o dar dažniau kepant, suyra. Rekomenduočiau ypač vasarą per pietus ir vakarienę būtinai valgyti šviežių daržovių, o gamindami kitus patiekalus, pavyzdžiui, iš žuvies, paukštienos ar makaronų, panaudosime ir virtų ar troškintų daržovių“.

Specialistė pabrėžia, kad žmonėms nederėtų pamiršti, jog daržovių įvairovė yra didžiulė. Tai ne tik pomidorai, agurkai, morkos, salotos, kopūstai bei burokai, bet ir salierai, porai, kaliaropės, griežčiai, gelsvės, paprikos, baklažanai, imbiero šaknys ir kt. Tad pati naudingiausia yra įvairiaspalvė jų įvairiai, pagal skonį derinama mišrainė. Ir ne tik dėl grožio, bet ir jose esamų vitaminų bei kitų medžiagų kiekiu., kurios yra ir maistas, ir vaistas. Vasarą mes daugiau valgome tų daržovių, kurios noksta virš žemės, o žiemą atvirkščiai – žemėje išaugintus šakniavaisius, na dar ir kopūstines daržoves. Pirmuosiuose – daugiau vandens bei skysčių, kurių reikia organizmui karštu metų laiku, o žiemą – ląstelienos.

Braškių ir kitų uogų puota

Nuo braškių raudonuoja turgų prekystaliai, nes ten ir pigiau negu parduotuvėse, ir iš prekeivių galima nusipirkti uogų, anot jų pačių, tiesiai iš lysvės. Bet įsitikinome, kad atvežtinės braškės yra pigesnės už lietuviškas, tačiau vargiai atskirsi kur vietinės, o kur atkeliavusios iš kaimyninės Lenkijos: visos raudonos, didesnės ir mažesnės skiriasi savo kainomis. Žinoma, geriausia tiems žmonėms, kurie turi savo darželius ir sodus, augina daržoves bei vaisius ar patys miške renka uogas.

Ką mano V.Kurpienė apie uogas, kurios išaugintos mūsų darželiuose ir tas, kurios atkeliauja iš svetur? Vasaros metu, pasak sveikos mitybos specialistės, tiesiog būtina valgyti uogų, kurios turi žymiai mažiau oksidantų negu vaisiai, turi žymiai mažiau kalorijų. Didžiulį privalumą turi miško uogos, nes jos netręšiamos, neapdorojamos. „Nereikia manyti, kad jeigu vasarą prisivalgiau uogų, tai vitaminų prisikaupiau visiems metams, todėl ir verta tų gamtos gėrybių užšaldyti ar padžiovinti. Ant uogų, ypač braškių ir žemuogių nereikia berti cukraus, jeigu norite, vaikams uogas sutrinkite ir pagardinkite šaukšteliu medaus, jeigu jie tik nėra šiems dalykams alergiški“, – pataria moteris.

Šaldytos gėrybės vertingesnės už konservuotas

Šeimininkės jau skuba virti braškių ir žemuogių, o netrukus virs ir kitokias uogienes, pradės konservuoti agurkus ir pomidorus. Kaip jas paruošti, kad jos teiktų žmogui daugiausia naudos? Kartais kaimynės net lenktyniauja kuri iš jų pasistatys daugiau konservuotų gėrybių stiklainių.

Pasak V. Kurpienės, iš tų ilgai verdamų uogų ir dar kai prikraunama daug cukraus belieka tik spalva, šiek tiek skonio ir cukraus sirupas. „Tiksliau tariant iš uogų lieka šimtaprocentinis saldainis, o ne lauktų žiemai vitaminų dozė. Tad, norėdami išsaugoti kiek įmanoma daugiau vitaminų bei kitų naudingų organizmui medžiagų, rekomenduoju uogas, šaldyti. Tiesa, vitaminas „C“ šaldant sunyksta beveik 80 proc., bet visos kitos medžiagos išlieka. Šaldymas yra pats naudingiausias ir visų kitų gamtos gėrybių konservavimo būdas“, – įsitikinusi pašnekovė. Ji rekomenduoja daržoves nuvalyti, supjaustyti kubeliais, kad jas prireikus tiesiai galima būtų įmesti į verdantį vandenį. Be to, labai svarbu užšaldymo greitis, todėl geriau ruošinį įdėti į šaldiklyje esančias greito užšaldymo lentynėles. Kuo greičiau uogos, vaisiai ar daržovės užšals, tuo daugiau naudingų medžiagų jose liks. Tokias atsargas reikia suvartoti iki kitų metų sezono.

Turguje ar prekybos centre?

Populiariausios pas mus augančios daržovės, vaisiai bei uogos, kaip ir jų augintojai turi konkurentų iš svetur. Turiu galvoje ne egzotiškas gėrybes, kurios mūsų klimato sąlygomis neauga, bet tuos pačius pomidorus, agurkus, morkas, kopūstus, salotas, svogūnus, česnakus, bulves ir pan. Priklausomai nuo sezono, jų kainos kinta tai vienų, tai kitų naudai. Pastaruoju metu Lietuvoje užaugintos daržovės ar tarkim ūkininkų braškės netgi brangesnės, o ką jau kalbėti apie miško uogas. Tad kuo geriau pasitikėti: prekybos centrais ar turguose bei turgeliuose prekiaujančiais žmonėmis, kurie dažnai teigia, kad jų daržovės – tiesiai iš šiltnamio ar nuo lysvės ir be jokių pesticidų. Vis dėlto, jeigu yra galimybė ir laiko rinktis, kur geriau įsigyti daržovių ar vaisių? Ar vengti ir tų, kurie atkeliauja iš Lenkijos, Olandijos ar Ispanijos? „Kalbant apie Europos Sąjungos šalyse verslo tikslais
auginamų daržovių ir uogų, tarkim populiariųjų braškių, technologijas, jų tręšimo būdus, tai, manau, jie nedaug kuo skiriasi. Tik vengčiau tų produktų, kurie išauginami taip vadinamosiose „trečiojo pasaulio“ šalyse, nes tarp jų gali pasitaikyti ir genetiškai modifikuotų augalų. Antra vertus, pagalvokime ir apie jų išlaikymo ir tolimojo transportavimo būdus. Sezono metu, kai pats uogų, daržovių ar vaisių pikas, be jokios abejonės geriausia pirkti savas, lietuviškas, nes kaip ten nebūtų, vietoje naudojama mažiau chemikalų, kurie leistų juos išlaikyti ilgą laiko tarpą. Ypač tai svarbu vandeningoms daržovėms, nes šakniavaisių struktūra tokia, kad jie ilgiau išsilaiko jiems pritaikytose patalpose. Manau, jog braškių klestėjimo metu nereikėtų vengti ir lenkiškų uogų, nes juk toji kaimyninė šalis visai netoli, uogų kokybė matosi akivaizdžiai, o skoniai taip pat mažai kuo skiriasi“.

Pašnekovė, kuri turi du mažus vaikus, teigia, kad tie žmonės, kurie mėgsta dažniau apsipirkti turguje, paprastai turi savų patikimų prekeivių, kuriais pasitiki. O pasitikėjimas svarbus ne tik turguje, bet ir prekybos centruose, kuriuose produktų kokybė nuolat tikrinama. Antra vertus, juose per pastaruosius penkerius metus įvairių daržovių, vaisių, šviežių ir džiovintų, pasirinkimas bei įvairovė lenkia turgaviečių asortimentą.

Parengė: Giedrė MILKEVIČIŪTĖ,
žurnalas “SAVAITĖ”