Delfi.lt ir „Sulieknėk sveikai“ vadovės Vaidos Kurpienės bendras projektas „Sveikas svorio metimas“.  

21-ąjį gimtadienį Mantas Aleksa švęs naujais drabužiais – liepos 21-ąją gimęs jaunuolis šiandien jau skaičiuoja sudeginęs daugiau nei 40 kilogramų. Tiesa, norintys išgirsti paslaptį, kaip jis tai padarė visiškai be pastangų, nusivils. „Ryškūs rezultatai galimi tik įdėjus daug darbo“, – pripažįsta ir M. Aleksa.

– Dar praėjusių metų pabaigoje svėrei 130 kilogramų. Kas nutiko tavo gyvenime, kad nusprendei viską drastiškai keisti?

– Praėjus kelioms dienoms po 20-ojo gimtadienio, nusprendžiau 180 laipsnių kampu pasukti visą savo gyvenimą. Be abejo, ir iki tol domėjausi įvairiomis galimybėmis, sveika gyvensena, tad vieną dieną atsikėliau ir pasakiau sau – kodėl gi nepabandžius!

– Ko pirmiausiai griebeisi?

– Nuo tos dienos iškart atsisakiau visų mėsos produktų (taip pat ir žuvies). Galbūt tai buvo gana drastiškas žingsnis, bet palengva pratinti savo organizmo nenorėjau ir viską dariau drąsiai, kardinaliai, be jokių gydytojų patarimų.

Didelis antstvoris nebuvo vienintelė priežastis, paskatinusi tapti vegetaru, tiesiog pakeičiau savo mąstyseną. Prieš pradėdamas šį naują mano gyvenimo etapą svėriau 130 kg, būdamas 184 cm ūgio.

Tiesa, apkūnesnis buvau nuo pat gimimo. Septintoje ar aštuntoje klasėje svoris buvo susinormalizavęs, kadangi labai paūgėjau ir atrodė, kad viskas krypsta į gerą pusę bei giminaičių pasakymai „išaugs“ tapo aiškiaregiški.

Deja, tuomet ūgis visiškai sustojo (nuo to laiko paaugau vos 2-3 cm.), o svoris kasmet vis augo, kol galų gale pasiekė tą kritinę ribą. Tapau fiziškai neaktyvus, maitinimasis nebuvo tragiškas, tiesiog mėgau daugiau valgyti vakarais, užkandžiauti, o ir greito maisto (picų, kebabų) niekada neatsisakydavau, retai kada jutau sotumo jausmą.

Tapęs vegetaru iškart pajutau palengvėjimą – valgiau kur kas mažiau, rinkausi sveiką maistą, pradėjau domėtis žaliųjų kokteilių nauda ir dabar be jų neįsivaizduoju savo ryto. Laikui bėgant atsisakiau pieno, kiaušinių, vengiu saldumynų ir miltinių patiekalų. Kadangi esu iš nedidelio miesto (Šakių) persikėliau studijuoti į Kauną, pasikeitė ir mano fizinis aktyvumas, atsirado iki tol išbalansuotas režimas. Dabar vasaros metu vakarus praleidžiu mindamas dviratį, daugiau vaikščiodamas ir tiek, jokiose sporto salėse dar nesilankiau, tačiau tai planuoju daryti nuo rudens, kadangi vien tik mesti svorį pakeitus mitybą didelių pokyčių išoriškai neatneš. Reikia sustiprinti kūno raumenis bei suderinus mitybą su sportu rezultatai turėtų būti dar labiau džiuginantys

– Ar šiuos tavo išvardintus pokyčius atspindėjo ir svarstyklių rodyklė?

– Pirmi 10-20 kg nukrito gana lengvai ir pats tai pastebėjau tik rūbų dėka, sulaukdavau pagyrų dėl pasikeitusios išvaizdos, bet pirmą kartą ant svarstyklių užlipau tik grįžęs į gimtinę spalio pabaigoje.

Tuomet jau svėriau 115 kg. Prieš naujus metus buvau atsikratęs dar 5-6 kilogramų, o prasidėjus pavasariui svoris pasiekė 101 kilogramą. Tad dabar jau nuo visa ko pradžios yra prabėgę 11 mėnesių ir sveriu 89 kg (t.y. 41 mažiau nei prieš nepilnus metus). Artimiausi mano planai – vasarą atsikratyti dar 9 kilogramų ir rudenį savo kūną sustiprinti sporto salėje.

– Tavo istorija išties įkvepianti, tačiau, akivaizdu, kelias nebuvo lengvas. Ką patartum kitiems, kuriems dar tik kirba mintis keisti veidrodžio atspindį?

– Visiems norintiems atsikratyti nereikalingo svorio siūlyčiau pakeisti savo mintis, mąstymą. Manau, tai yra svarbiausias dalykas. Labai svarbu teigiamai mąstyti, net sunkiausiose situacijose įžvelgti teigiamus dalykus, tikėti savimi ir netgi save tyliai skatinti.

Nenoriu per prievartą „piršti“ vegetariškos mitybos, bet pabandyti tikrai verta. O jei jau negalite gyventi be sultingo kepsnio, šašlykų ar dešros gabaliuko, tiesiog darykite tai saikingai, taip pat galima proto ribose išvalyti savo organizmą keletą dienų vartojant vien skysčius. Be abejo, svarbu ir fizinis aktyvumas, bet žinau, kaip tiek sveriančiam žmogui sunku prisiversti lygiaverčiai sportuoti su kitais, skirti tam laiko, tad viską darykite lėtai ir palaipsniui net nepastebėsite, kaip sveika gyvensena taps skaniu ir maloniu narkotiku. Beje, nors mano pokyčių niekas ir nereguliavo, kitiems siūlyčiau pasitarti su specialistais, gydytojais, kad organizmas gautų visas reikalingas medžiagas ir savęs nealintumėte.

Mitybos specialistė: iš Manto istorijos galime daug ko išmokti

Mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė sako, kad Manto pokyčiai sveikintini, tačiau norintiems kartoti jo pokyčius, vertėtų šį tą žinoti.

„Pirmiausia sveikinu Mantą, kuris ėmėsi veiksmų. Svarbiausia, kad jis neieškojo stebuklų, kurie duotų trumpalaikę naudą, tačiau ėmėsi keisti mitybą bei fizinį aktyvumą visam laikui.

Sprendimas keistis gali būti dvejopas: vienas yra racionalusis, kai mes lyg ir suprantame, kad mums reikia keistis, tačiau iš vidaus mus lyg ir kažkas stabdo, vis atsiranda naujų kliūčių ir aplinkybių. Tokiu atveju net sunkiai pasiekti pokyčiai paprastai būna trumpalaikiai, nes mes stengiamės save suspausti, sugniaužti, susivaldyti, sukontroliuoti. Kai atsiranda vidinis poreikis – kai mes ne tik žinome, bet ir jaučiame, kad norime keistis, tik tuomet pradedame ieškoti įvairiausių galimybių, kaip pasikeisti. Labai didelis skirtumas, kai vis galvojame: „rytoj ateis TA diena“, o rytojus niekaip ir neateina. Arba bandome vieną sistemą, kitą, trečią, bet vis kažkas ne taip.

Manto laiške akivaizdžiai matosi, kad vieną rytą atėjo vidinis suvokimas, kad ŠIANDIEN atėjo laikas keistis. Tuomet ir atidėlioti nebėra poreikio, nes pokyčio norisi dabar. Jis pradėjo ieškoti būdų, kaip keistis.

Iš Manto galime pasimokyti, kad jis tapo išrankus savo maistui ir pradėjo žiūrėti, ką deda į savo burną. Taip pat akivaizdu, jog ėmė stebėti savo sotumo jausmą.

Kitas labai svarbus dalykas, kad jis pradėjo judėti. Mantas visiškai teisingai teigia, kad stambiam žmogui sudėtinga lankytis grupinėse treniruotėse ir kartu su visais sportuoti, tačiau tikrai įmanoma ir nieko nekainuoja po pusvalandį per dieną greičiau pasivaikščioti, kad patankėtų kvėpavimas ir širdies ritmas. Pradžioje judėjimas yra netgi svarbiau nei sportas. Kuomet sustiprėjame, galima imtis ir sporto, taip labiau sustiprinant savo kūną.

Puiku, kad Mantas iš savo raciono išmetė picas, kebabus, saldumynus, t.y. greituosius angliavandenius, kurie skatina apetitą. Kita vertus, kai kurie pilno grūdo produktai, pvz. pilno grūdo bemielė duona, pilno grūdo makaronai, nešlifuoti ryžiai, mažai apdorotos kruopos turėtų būtinai būti vartojamos – Mantas to nemini, bet tikiu, kad jis tai ir daro.

Pastebiu, kad kartais žmonėms yra baisu pradėti lieknėti, nes jiems atrodo, kad tų mėgiamų nesveikų patiekalų niekada nebegalės suvalgyti. Rekomenduočiau sau duoti leidimą kartais (pavyzdžiui kartą per dvi savaites, kartą per savaitę) suvalgyti savo mėgstamo maisto, kuris tikrai nėra sveikas. Ilgainiui pamatysite, kad kuo toliau, tuo rečiau jums norisi to maisto ir jis jums nebėra toks skanus, kaip iki šiol. Iš kitos pusės, jei žinai, kad gali, tai mažiau norisi.

Vienintelis dalykas, dėl ko galėčiau paprieštarauti Mantui – esu tikra, kad nebūtina imtis tokių kraštutinių priemonių, išmetant iš savo raciono daugelį produktų. Laiško autorius rašo, kad atsisakė ne tik greitųjų angliavandenių bei mėsos, bet ir pieno produktų, kiaušinių. Pradėjus valgyti saikingai, subalansuotai, įvedant į racioną šviežių daržovių bei ankštinių, darantis išrankiam savo valgomam maistui, puikiai galima pasiekti tų pačių rezultatų galima ir valgant tą pačią mėsą, pieno produktus ir kiaušinius. Žinoma riboti gyvūninės kilmės produktus reikia, taip pat reikia rinktis juos vertingesnius. Taip pat kyla klausimas, ką jis valgo, nes matome tik sąrašą, ko nevalgo. Kuo mes labiau ribojame savo mitybą, tuo daugiau turime galvoti, kaip gauti visų organizmui reikiamų medžiagų. Jei gyvūninės kilmės baltymų atsisakoma, tokiu atveju būtinai reikėtų vartoti ankštinių, tofu (sojos pieno sūrio) patiekalų ir būtinai atkreipti dėmesį į kitus svarbius elementus. Išsamiai ką kuo keisti, rasite čia.

Mantas kalba ir apie keleto dienų organizmo valymą vartojant tik skysčius. Iškrovos dienos gerai, jei tai yra ne daugiau kaip viena diena per savaitę. Reikia atkreipti dėmesį į tai, koks yra mūsų požiūris į iškrovos dieną. Jeigu mes galvojame, kad savaitgalį prisivalgysime daug, o kitą dieną išsikrausime, toks požiūris yra klaidingas ir ilgainiui tai duos tik neigiamą efektą. Jeigu metamas svoris ir kažkuriuo metu užsistovi vietoje, nejuda, tuomet iškrovos diena tikrai gali pagelbėti.

Sutinku su laiško autoriumi, kad reikia būtinai skirti laiko ir judėjimui, ir maistui – kad viską reikia daryti pamažu, duodant sau laiko ir laisvės, ieškant galimybių pasirinkti geriausią variantą iš galimų ir pastangas dėti kasdien. Tuomet susiformuoja nauji įpročiai ir kitaip nebegali“, – reziumavo specialistė.