Pastaruoju metu, esant dideliems temperatūrų svyravimas, kuomet vieną dieną brendame per pusnis, o kitą – sniego jau nė kvapo, yra itin svarbu pasirūpinti savo imunitetu ir paruošti organizmą įvairiems žiemos išbandymams.
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria malonų ir veiksmingą būdą – šildančias arbatas. Tačiau vertėtų žinoti ir keletą aspektų, kad toks gėrimas iš tiesų padėtų.
Prieskonių arbatos – vietoje kavos
Šaltuoju metų laiku itin populiarūs karštieji gėrimai. Jie asocijuojasi su šiluma, jaukumu bei žiemos malonumu. Neseniai Lietuvoje pasirodė nauja tendencija – įvairių prieskonių arbatos.
„Prieskoniai – tai ne tik maisto dalis, tai ir sveikatos šaltinis. Skirtingi prieskoniai turi skirtingų medžiagų, kurių vienos silpnina, kitos stiprina kai kurias organizmo reakcijas. Didžioji dalis jų – puikiai tonizuoja, o tai yra ypač svarbu žiemos metu, kuomet žmonės yra linkę į mieguistumą, negatyvią nuotaiką, jiems trūksta šviesos, šilumos. Tuo metu žmonės ima gerti daugiau kavos, o tai nėra gerai. Kavos tonizuojančią funkciją puikiai atlieka prieskonių arbatos“, – teigia mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
Anot mitybos specialistės, aštrūs prieskoniai gerina virškinimą, o štai cinamonas – naudingas sergantiems diabetu ar metantiems svorį: cinamonas suaktyvina insulino išsiskyrimą, o jis atitinkamai sumažina gliukozės kiekį kraujyje. Todėl arbata su cinamonu padeda sumažinti potraukį saldumynams ir miltiniams patiekalams.
Plona mažytė linija, kuomet arbata nebėra veiksminga
Nuo seno esame įpratę peršalimą ir kitus negalavimus gydyti vaistažolių arbatomis. Šių arbatų naudos niekas negali paneigti, tačiau Vaida Kurpienė įspėja, jog du puodeliai vienos rūšies vaistažolių arbatos – jau yra vaistas, ne gėrimas, todėl ji rekomenduoja profilaktiškai gerti kasdienai skirtus vaistažolių mišinius, kurių galite įsigyti net ir didžiosiose parduotuvėse, arba kaitalioti vaistažolių rūšis.
„Vaistažoles visuomet veiksmingiausia gerti šviežias, ką tik nuskintas, kol jose yra daugiausiai veiksmingų medžiagų. Todėl net ir žiemą pravartu auginti ant palangės melisos ar čiobrelių stiebelius. Jei nusipirkote vaistažolių arbatos būtinai suvartokite ją iki kito rudens. Nes po metų vaistažolių veiksmingumas stipriai krenta“, – teigia ji.
Kasmet augantį susidomėjimą įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis rodo ir prekybos tinklo „Iki“ duomenys. „Šiuo metu perkamiausios fasuotos žolelės, tačiau populiarūs ir prieskoniai vazonėliuose“, – teigia „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Prieš gaminant karštą gėrimą svarbu įsidėmėti, jog medaus gerosios savybės karštame vandenyje žūsta, todėl gerdami arbatą su medumi negausime efekto, kurio tikimės. Pasak sveikos mitybos specialistės, panašiai karštas vanduo „nukenksmina“ ir kitus vitaminų ir maistinių medžiagų turinčius produktus. „Faktas, kurio daugelis nežino – jog citrina karštame vandenyje netenka turimo vitamino C, kuris žūsta 50–80 laipsnių temperatūroje, taip pat jis nyksta ir su laiku – kuo ilgiau citrina nevartojama, tuo mažiau joje vitamino C“, – pasakoja Vaida Kurpienė.
Kad karštas gėrimas netaptų desertu 
Mitybos specialistė teigia, jog neretai žmonės, gerdami karštus žiemos gėrimus, padaro kelias esmines klaidas, todėl vietoj daug šildančio skysčio išgeria kelis puodelius deserto.
„Kai žmonės, dėl skonio į arbatas įdeda daug cukraus, tuomet geria jau nebe arbatą, o „sirupą“. Panašiai yra ir su medumi. Nors medus ir vertingas savo gydančiomis savybėmis, tačiau jame yra daug cukraus, todėl jį vartojant reikėtų nepersistengti ir jokiu būdu nedėti jo į verdantį ar labai karštą vandenį“, – teigia V. Kurpienė.
Pamėgtos arbatos su aviečių uogiene, kurios geriamos pakilus temperatūrai, turėtų būti geriamos ne nuolatos. „Verta įsidėmėti, jog bet kokia uogienė – yra desertas. Gaminant uogienę tradiciniu būdu žūsta labai daug naudingų medžiagų, lieka tik šiek tiek mineralų, bet vitaminų – labai mažai. Tačiau vieno dalyko uogienėse tikrai daug – tai cukraus. Palyginimui, jei suvalgote pusę litro uogienės per savaitę – suvalgote beveik lygiai tokį patį kiekį cukraus. Todėl labai rekomenduojama ją vartoti nedideliais kiekiais, o ateičiai geriausias konservavimo būdas – šaldymas“, – teigia „Sulieknėk sveikai“ studijos vadovė.
Karšta ar šilta arbata?
Karšti gėrimai šaltuoju metų sezonu maloniai sušildo, tačiau žmonės, daro klaidą, apie kurią nė neįtaria – geria per karštus gėrimus. „Tai yra pavojinga, nes stemplėje nėra skausmo receptorių, todėl mes nejaučiame, jog ją žalojame. Arbatą ar bet kokį kitą karštą gėrimą reikėtų gerti vos 40–50 laipsnių temperatūros – tokį, kad galėtumėte puodelį lengvai išlaikyti rankoje arba visą gėrimą išgerti vienu metu. Jei arbatą siurbčiojate, vadinasi, ji jums per karšta“, – perspėja Vaida Kurpienė.
Prekybos tinklas „Iki“ žiemiškiems orams pagardinti siūlo skanų karšto gėrimo receptą, kuris ir jus sušildys, ir vėsų žiemos vakarą padės atsipalaiduoti.
„Žiemos malonumas“
Jums reikės:
arbatinio šaukštelio tarkuoto imbiero
230 ml šviežiai spaustų apelsino sulčių
dviejų gvazdikėlių
30 ml vandens
cinamono lazdelės
anyžiaus žvaigždės
Viską sudėti į nedidelį puodą ir šildyti ant ugnies, bet neužvirinti. Įpilti į puodelį ir mėgautis.
Skanaus!