Į vadinamojo „supermaisto“ – augalinių produktų, pasižyminčių didelės koncentracijos maistinėmis savybėmis – kategoriją įžengia Lietuvoje dar menkai žinoma, tačiau pasaulyje plačiai naudojama, daržovė okra.
Lietuviškai šis augalas vadinamas valgomąja ybiške (kartais įvardijamas „valgomuoju hibisku“), ir nors auginamas bei labiausiai paplitęs šilto klimato zonose (Azijos, Afrikos, Karibų jūros regiono valstybėse), šiltnamio sąlygomis valgomoji ybiškė gali augti ir Lietuvoje. Užsienio žiniasklaidoje jau kurį laiką kalbama apie išskirtines valgomosios ybiškės maistines savybes. Nors kol kas Lietuvos maisto produktų rinkoje šios daržovės pasiūla maža (okros galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse), globaliu mastu sveikos gyvensenos propaguotojus užvaldžiusi „supermaisto“ tendencija leidžia spėti, jog valgomoji ybiškė neužilgo taps augalinės mitybos šalininkų susižavėjimo objektu ir Lietuvoje. Mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėja Vaida Kurpienė teigia, jog valgomoji ybiškė turi itin mažai kalorijų (100 g. yra 31 kcal.) bei pasižymi antioksidantinėmis, dezinfekcinėmis savybėmis: „Okrose gausu maistinių (tirpiųjų ir netirpiųjų) skaidulų, kurios gerina virškinimą, gali mažinti cholesterolio kiekį, didina sotumo jausmą. Šiose daržovėse randamas didelis vitamino C kiekis (trečdalis paros normos), taip pat A, K, B grupės vitaminai. Okrose gausu magnio, mažesniais kiekiais – kalcio, geležies, seleno. Jos taip pat turi flavonoidų (pvz., beta karotino), padedančių organizmui gintis nuo aplinkos poveikio“.
Valgomoji ybiškė ruošiama garinant, kepant ar verdant, kadangi daržovės konsistencija pakankamai kieta. Daržovė būna ir fermentuojama (rauginama). V. Kurpienė vardija, jog okros vanduo, žievės ir sėklos atranda paskirtį ir natūralioje medicinoje. Maistui dažniausiai naudojami šio augalo vaisiai – ankštys su sėklomis, tačiau auginant daržovę šiltnamiuose, galima valgyti ir jos lapus. „Okra patiekiama salotose, kai kuriose šalyse naudojama gaminant sriubas, kartais pakeičiama žuvimi, – apie daržovės panaudojimą virtuvėje pasakoja V. Kurpienė. Neturint galimybės įsigyti šią daržovę, okrą galima pakeisti baklažanu, cukinija, nesunokusiomis šparaginėmis pupelėmis – šios daržovės skonio prasme artimos valgomąjai ybiškei.“

Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Žana Antonova pabrėžia, jog valgomoji ybiškė gimininga agurkams ir cukinijoms, ir nors okra turi daug mikroelementų ir skaidulinių medžiagų, yra pakankamai daug lietuviškų augalų alternatyvų, maistinėmis savybėmis nenusileidžiančių šiai daržovei: „Ne mažesnį kiekį skaidulinių medžiagų gausime iš pupelių, žirnių, špinatų. Vitamino C – iš baltagūžių kopūstų, krapų, petražolių“.

Valgomosios ybiškės maistinių savybių išskirtinumu abejoja ir gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė, sakydama, jog naivu teigti, kad tam tikrų vertingų medžiagų turi tik šis augalas. „Visas maistines medžiagas, būdingas okrai, mes gauname valgydami Lietuvoje auginamus vaisius, uogas, daržoves, kruopas, – aiškina D. Pipiraitė. Iš Lietuvoje labiau paplitusių augalų, šparaginės pupelės maistingumu prilygsta okrai“. Mitybos specialistė V. Kurpienė pritaria, jog nors vienuose augaluose randamas didesnis tam tikrų medžiagų kiekis nei kituose, nėra tokios daržovės, galinčios atstoti visas ar didelę dalį kitų daržovių.

Akivaizdu, jog vadinamojo „supermaisto“ (dabar į šį sąrašą įtraukiama ir valgomoji ybiškė) mada sudaro galimybę „išvesti“ naują ar mažai žinomą produktą į rinką. Tačiau „supermaisto“ tendencija vartotojams sukuria klaidingą iliuziją, jog tam tikras maisto produktas turi išskirtinę naudą sveikatai. „Visų žmogui reikalingų maistinių medžiagų (jų apskaičiuojama virš 40) negausime nei su vienu produktu“, – patikina Ž. Antonova.

Dietologė D. Pipiraitė pastebi, jog maisto vartojimo įpročiai stipriai veikiami reklamos, todėl svarbu adekvačiai vertinti maisto produktų naudą: „Nereikia manyti, kad „supermaistas“ duos stulbinamą efektą sveikatai, ar kad Lietuvoje negali būti išauginami taip pat vertingi augalai“. Gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė antrina, jog nereikia sureikšminti „supermaistu“ vadinamų produktų vertės: „Lietuvoje taip pat yra vietinių itin maistingų produktų, pavyzdžiui, juodgrūdės sėklos, šeivamedžio uogos, aktinidijos, linų sėmenys, juodieji serbentai. Svarbiausia – tinkamai subalansuoti mitybą, nes reikalingų maistinių medžiagų žmogus gauna tik vartodamas įvairų maistą“.

Egzotiški augalai paįvairina mitybos racioną, todėl valgomoji ybiškė – sveikas ir neabejotinai naudingas pasirinkimas norintiems įvairesnių skonių. Tačiau V. Kurpienė, komentuodama „supermaisto“ vertę patikina, jog kiekvieną daržovę galima laikyti „superproduktu“, todėl siekiant subalansuotos ir visavertės mitybos, racione jų turėtų būti kuo daugiau ir kuo įvairesnių.

0 0 votes
Patiko? Įvertinkite!