Kai kurių mėsos produktų etiketėse galima rasti informaciją, kad jų gamyboje panaudota mechaniškai atskirta (separuota) mėsa, sutrumpintai vadinama MAM. Ši mėsa gaunama žemo ar aukšto slėgio presais nuėmus ją nuo kaulų ar išpjausčius skerdenas. Tokios mėsos skiriamasis bruožas yra tas, kad dėl tokios technologijos suardoma arba pakeičiama raumenų skaidulų struktūra. Maisto gamybos technologai pastebėjo, kad gauta mėsos masė, naudojant žemo slėgio presus, atrodo panašiai kaip smulkinta (malta) mėsa. Dėl šios savybės vartotojai gali būti klaidinami pasirenkant smulkintą mėsą ar MAM.
Kai kurie ES mėsos produktų gamintojai pageidavo, kad žemu slėgiu apdorotą MAM būtų galima vadinti tiesiog smulkinta ar ,,išgyslinta“ mėsa. Jų oponentai teigė, kad leidus tokį ženklinimą, vartotojai negalės pasirinkti norimo produkto, nes nežinos, ar jis pagamintas iš smulkintos mėsos, ar iš MAM. Ginčus užbaigė Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas (Teismas), savo sprendimu nustatęs aiškų ir vienareikšmį MAM apibrėžimą.
Teismas išaiškino, kad nežiūrint į tai, kokiu būdu gaunama MAM, vartotojams ženklinime privalo būti pateikta informacija – pvz., ,,mechaniškai atskirta vištiena“.
Išvadoje teigiama, kad nors ,,išgyslinta“ mėsa savo išvaizda panaši į smulkintą, ji neturi būti vartotojui įvardijama kaip smulkinta mėsa. Toks produktas yra prastesnės kokybės, jo gamybos proceso metu suardoma skaidulų struktūra, nustatomas didesnis nei smulkintoje mėsoje kalcio kiekis.
Teismas pabrėžė, kad bet koks raumenų skaidulų struktūros suardymas ar pakeitimas turi būti laikomas MAM. Vadinasi, produktai, gauti mechaninėmis priemonėmis mėsą nuėmus nuo kaulų, paukščių skerdenų ar mėsą iškaulinus (net jeigu procesas nesusijęs su mėsos pašalinimu nuo kaulo – smulkinamos nuopjovos ir pan.), turi būti priskirti MAM. Tai yra kito pobūdžio procesas, nei išpjaustymas.
Šaltinis: vmvt.lt