Nors įprasta manyti, kad viso grūdo duona – savaime sveikas pasirinkimas, dietistė Vaida Kurpienė su tokiu įsitikinimu sutinka nepilnai.
„Taip, valgyti viso grūdo duoną dažniausiai tikrai žymiai sveikiau. Tačiau norint organizmui atnešti didžiausią naudą, net ir visagrūdę duoną reikia mokėti pasirinkti tinkamai“, – sako V. Kurpienė ir dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį ieškant sveikiausio duonos pasirinkimo.
Pasakodama apie visagrūdes duonas V. Kurpienė pirmiausia paaiškina, ką išvis reiškia sąvoka „visagrūdė“. Antai grūdas, iš kurio gaminami miltai, susideda iš trijų dalių: luobelės – žmogaus organizmui vertingų sėlenų, gemalo, kuriame yra daug baltymų, gerųjų riebalų ir sveikatą pagerinti galinčių antioksidantų, ir krakmolingo endospermo.
„Visagrūdės duonos kepamos iš tokių miltų, kuriuos gaminant sumalamos visos šios grūdo dalys. Vadinasi, visagrūdės duonos žmogui kur kas naudingesnės: valgydami visagrūdę duoną gauname daug daugiau medžiagų, kurios pagerina virškinimą, sumažina cholesterolio kiekį, pastiprina sveikatą, teikia energijos ir sotumo jausmą“, – sako V. Kurpienė.
Kaip tinkamai pasirinkti visagrūdę duoną?
Vis dėlto net ir visagrūdė duona gali turėti trūkumų, o norint jų išvengti, pravers išsiugdyti paprastą įprotį: „Svarbiausias dalykas renkantis duoną parduotuvėje yra skaityti, kas ant jos parašyta. O skaityti reikia ne tik tai, kas užrašyta prie pavadinimo, bet ir gaminio sudėtį. Ji vartotojui ir atskleidžia, sveiką duoną jis renkasi ar ne itin, nors abejais atvejais duona gali būti visagrūdė.“
1 patarimas: dėmesys detalėms
Visų pirma, pasak V. Kurpienės, nagrinėjant visagrūdės duonos sudėtį reikia atkreipti dėmesį į detales – tiksliai įsiskaityti, kiek ir kokių miltų duonos sudėtyje yra.
„Kartais pasitaiko, kad nors duona ir pristatoma kaip viso grūdo, jos sudėtyje yra tik tam tikra, mažesnioji dalis pilno grūdo miltų, pavyzdžiui, viso grūdo rugių. O didesnė dalis – ne pilno grūdo miltų. Rašant sudėtines dalis pirmiausia įvardinamas tas produktas, kurio yra daugiausia ir tuomet minimi produktai mažėjančia tvarka. Taigi jei viso grūdo miltų bus daugiausia, jie bus įvardinti pirmiausia. Kuo didesnė yra viso grūdo miltų dalis, tuo pasirinkimas geresnis“, – paaiškina dietistė.
2 patarimas: kuo mažiau cukraus
Pasak V. Kurpienės, ypač svarbu atkreipti dėmesį, kiek viso grūdo duonoje yra cukraus.
„Kai kuriuose duonos gaminiuose cukraus aptinkama stebėtinai daug – kone tiek pat, kiek limonade. Nesakau, kad tokios duonos valgyti negalima. Valgykite, jei norite, bet supraskite, kad tai – ne duona, o pyragas… Kuo mažiau duonos sudėtyje yra cukraus, tuo pasirinkimas geresnis. Skaičiuojama, kad 5 g cukraus 100 g duonos yra tinkama riba. O jei cukraus mažiau – dar geriau. Pavyzdžiui, 2 g cukraus yra net labai gerai!“ – sako dietistė.
Anot V. Kurpienės, cukrus į duonos sudėtį įtraukiamas siekiant vartotojui galimai patrauklesnio skonio. Tačiau vertinant vien iš gaminimo technologijos pusės, cukrus duonoje nė nėra reikalingas.
„Kuo toliau, tuo daugiau skirtingų maisto gaminių gardinami cukrumi. Rezultate, vartoti cukrų žmonės įpranta, todėl jų skonio receptoriai tampa mažiau jautrūs – žmonės ima vis silpniau jausti cukraus skonį, todėl tam, kad skonis pasijustų, jo prisireikia vis daugiau. Kalbant apie viso grūdo duonos skonį, jame turėtų justis šiek tiek rūgštumo“, – paaiškina.
3 patarimas: pridėtiniai ingredientai
Na, o tam, kad duona būtų skanesnė, nors ir su kuo mažiau cukraus, V. Kurpienė pataria rinktis tokią, kurios sudėtyje yra vertingų paskaninančių ingredientų.
„Pavyzdžiui, avižos, soros, speltos, gysločiai (liaudyje vadinami trauklapiais) ar skaldyti grūdai duoną praturtina visapusiškai, be to, yra vertingi žmogaus organizmui. Taip pat ir į įvairios sėklos, kuriomis neretai gardinami duonos gaminiai. Pavyzdžiui, moliūgų ar saulėgrąžų, taip pat linų sėmenys. Ypač vertingi yra ir kmynai, kurie ne tik suteikia duonai malonaus skonio, bet ir pagerina virškinimą, sumažina pilvo pūtimą“, – paaiškina V. Kurpienė.
