Laisvieji radikalai (angl. free radicals) – dar vadinami oksidatoriais – yra molekulių dalys (pvz, deguonies), jos pastoviai ieško kitų cheminių medžiagų, su kuriomis galėtų sudaryti junginius. Tokiu būdu ląstelės suardomos, o tos, kurios išgyvena, nebegeba pakankamai greitai regeneruoti ir pirma laiko sensta. Laisvieji radikalai reaguoja su ląstelių membrana, kuri yra labai jautri. Be to, jie pažeidžia ir genetinę medžiagą – DNR, gali sukelti joje mutacijas, kurios ateityje gali tapti vėžio priežastimi.
Laisvieji radikalai susidaro organizme dėl natūralaus ląstelių metabolizmo (medžiagų apykaitos) ir dėl išorinio poveikio. Kadangi tai natūralus organizmo produktas – laisvieji radikalai turi ir “teigiamą” funkciją – jie pažymi į mūsų organizmą patekusius svetimkūnius ir taip mūsų imunitetas žino su kuo reikia kovoti ir ką pašalinti.
Pagrindinės laisvųjų radikalų susidarymo priežastys
Mityba:
– Skurdi mityba
– Produktai, kuriuose gausu kenksmingų priedų
– Pesticidų vartojimas
Įpročiai, emocijos ir ligos
– Pervargimas
– Infekciniai susirgimai
– Stresas
– Rūkymas
– Sportas – taip pat gana nevienareikšmiškai vertinamas laisvųjų radikalų klausimu. Sportuojant gaunama daugiau deguonies, tad ir radikalų susidaro daugiau. Todėl sportininkams yra rekomenduojama imtis papildomų priemonių juos neutralizuojant.
Aplinka
– UV spinduliai
– Oro užterštumas
– Radiacija
– Temperatūros kaita
Kaip kenkia laisvieji radikalai?
Laisvųjų radikalų poveikį organizmui galime palyginti su nelabai stipriu, bet ilgai trunkančiu radioaktyviuoju spinduliavimu, kuris pamažu mus sunaikina. Visiems puikiai žinomos ligos yra sąlygotos būtent šio proceso:
– Raukšlės
– Vėžys
– Širdies-kraujagyslių ligos
– Alzcheimerio liga
– Artritas
– Katarakta
Taigi ką daryti? Kitas straipsnis apie antioksidantus (angl.atioxidants), kurie kovoja su laisvaisiais radikalais.
Šaltinis: Gabrielės Štaraitės blogas www.busiusveikas.lt