Lęšiai yra vienas seniausių žmogaus vartojamų kultūrinių augalų. Patiekalai iš lęšių populiarūs ir šiandien. Vokiečiai be jų neapsieina per Šv. Kalėdas, o Kinijoje, Turkijoje ir Indijoje tokie patiekalai – nacionalinės virtuvės pagrindas. Lęšius vertina ir amerikiečiai bei australai.
Lęšiai vertinami dėl sėklose esančių baltymų, kurių yra daugiau nei mėsoje, angliavandenių, ląstelienos ir mineralinių medžiagų. Juose yra daug baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių izoleucino ir lizino. Juose gausu folato, vitamino B1 ir mineralų. Lęšiai taip pat yra puikus augalinis geležies šaltinis, todėl jie itin svarbūs vegetarams. Be to, lęšiai daugiausia iš ankštinių augalų turi folio rūgšties. Be to, jie laikomi ekologišku produktu, nes nekaupia nitratų, radionuklidų ir kitų toksinių medžiagų. Lęšiai būna įvairiausių spalvų – nuo geltonos ir oranžinės iki žalių, rudų bei juodų. Verta atminti, kad ruduose ir žaliuose lęšiuose yra gerokai daugiau skaidulų nei geltonuose ar raudonuose. Lęšiai išsiskiria švelniu, riešutus primenančiu skoniu, todėl skaniausi būna pagaminti su aromatingais prieskoniais.
Verta žinoti:
Verdami rudieji lęšiai neištęžta, tačiau reikia jų nepervirti. Prieš virdami, lęšius būtinai nuplaukite ir išrinkite nešvarumus.
Lęšiai virs gerokai lėčiau, jei virdami juos pasūdysite. Kuo didesni ir kuo senesni lęšiai, tuo lėčiau jie verda.
– Lęšius galima laikyti labai ilgai, tačiau po metų jie pradeda blukti ir džiūti. Tai nereiškia, kad jie sugenda, tiesiog juos teks ilgiau virti. Laikykite lęšius vėsioje, sausoje vietoje.
– Išvirtus lęšius galima laikyti šaldytuve 4–5 dienas, o šaldiklyje – iki 6 mėnesių, tačiau atšildomi lęšiai suminkštės.

0 0 vote
Patiko? Įvertinkite!