Inga Saukienė, www.DELFI.lt
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, paskaičiuota, kad gyvulininkystėje suvartojama iki 50 proc. visų pasaulyje pagaminamų antibiotikų, todėl specialistams kelia nerimą atsparių genų ar bakterijų patekimas į žmogaus organizmą iš maisto.
DĖL ANTIBIOTIKŲ MAISTE DAUGĖJA JIEMS ATSPARIŲ BAKTERIJŲ 
„Antibiotikai gyvulininkystėje naudojami įvairiais nemedicininiais tikslais, taip pat ir skatinant augimą. Nustatyta, kad galvijų, kuriems duodama antibiotikų, žarnyne gyvenančios bakterijos irgi tampa atsparios antibiotikams. Atsparių antibiotikams bakterijų jau randama ir maisto produktuose, pagamintuose iš antibiotikų gavusių galvijų mėsos“, – teigė S. Čaplinskas.
Atsparios antibiotikams bakterijos gali būti perduodamos kitiems gyvūnams ir žmonėms per tiesioginį sąlytį, tačiau jos gali plisti ir netiesiogiai per maisto grandinę, vandenį, orą, mėšlu ar dumblu tręšiamą dirvožemį ir kt. Didelė dalis suvartotų antibiotikų patenka į nuotekų vandenį. Nuotekose aptinkama atsparių antibiotikams bakterijų ir atsparumą antibiotikams koduojančių genų, čia jų koncentracija gerokai didesnė nei paviršiniuose vandens telkiniuose. Mat nuotekų vandenyje sąlygos augti įvairių bakterijų bendrijoms itin palankios; šios bendrijos sudaro prielaidas bakterijų atrankai ir atsparumui antibiotikams formuotis.
„Įgijusios savybę atsispirti antibiotikams ir ją genetiškai įtvirtinusios bakterijos gali dalytis šiais naujais atsparumo gebėjimais su kitais tam tikros klasės ar kitų klasių atstovais. Todėl įveikti atsparumą labai sunku. Tai įrodo, kad ir toks faktas: praėjus 12 metų po draudimo naudoti augimą skatinantį preparatą avoparciną, Norvegijos ir Danijos paukštynuose šiam glikopeptidui atsparūs enterokokai tebėra aktyvūs ir labai paplitę“, – pasakojo medikas.
Pašnekovo teigimu, atsparumo antimikrobiniams vaistams padėtis Europoje skiriasi. Ji priklauso nuo patogenų rūšies, vartojamų antimikrobinių vaistų ir geografinės padėties. Yra patogenų, kurių atsparumo vystymasis kai kuriose šalyse lėtėja, tačiau nesustabdomai didėja kitų paplitusių patogenų (pavyzdžiui, E. coli) atsparumas. Pastaruoju metu daug kalbama apie dažniausią ligoninėse sutinkamą infekciją – auksinį stafilokoką. Net 25 proc. auksinio stafilokoko atmainų yra atsparios antibiotikams. Pagrindinis jų plitimo veiksnys – antimikrobinių medžiagų naudojimas infekcijų profilaktikai gyvulininkystėje. Auksinis stafilokokas labai paplitęs tarp gyvūnų, jų randama ir gyvūninės kilmės maiste.
Taip pat nustatyta, kad daugeliui antibiotikų atsparūs zoonozių sukėlėjai (pavyzdžiui, salmonelės, enterokokai), išskirti iš žmonių ir gyvūnų organizmų bei maisto. Jų dažnai randama tiriant kiaules, galvijus ir gyvūninės kilmės maistą.
LIETUVIŠKI PRODUKTAI SAUGŪS 
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Snieguolė Dzekčiorienė teigė, kad situacija dėl antibiotikų maiste stebima ir pakitimų į blogąją pusę nėra. Egzistuoja antimikrobinių medžiagų stebėsenos planai, į kuriuos kasmet įtraukiamos naujos aktualios medžiagos, keliančios riziką vartotojui. Stebėsenos metu mėginiai imami ne aklai, bet tikslingai, t. y. tokių produktų, kuriuose didžiausia tikimybė rasti antibiotikų liekanų. Pavyzdžiui, mėginys imamas, jei įrašuose nurodoma, kad gyvuliui neseniai buvo taikomas gydymas.
„Tačiau reikia pažymėti, kad ES nustatyti tam tikri leidžiami antibiotikų likučių kiekiai. Jeigu mūsų nustatytas antibiotikų kiekis neviršija leistinos normos, produktas laikomas saugus. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad antibiotikų likučių iš tiesų randame labai retai: tiek žemiau leidžiamos normos, tiek aukščiau. Tai pavieniai atvejai. Dažniausiai tai švarus mėginys, kuriame nerandame visiškai jokių antibiotikų. Pastarųjų likučiai dažniausiai susiję su tuo, kad neišlaukiamas nustatytas terminas, po kurio gyvulys gali būti skerdžiamas. 2013 m. antibiotikai buvo nustatyti tik viename galvijų raumenų mėginyje ir dviejuose medaus mėginiuose. Beje, bičių gydymui ES negali būti naudojami jokie antibiotikai, taigi net meduje nustačius visiškai mažą antibiotikų kiekį, tai jau laikoma pažeidimu.
Kalbant apie pieno produktus, šiemet neturėjome nė vieno neatitikimo. 2012 m. antibiotikų liekanos buvo nustatytos dviejuose mėginiuose, 2011 m. – viename. Nustatyti kiekiai nedideli, bet vis dėlto viršijo leidžiamą normą. Kita vertus, lyginant su visų tiriamų mėginių skaičiumi, reikia pasakyti, kad lietuviški produktai tikrai yra geri. Nesąžiningų ūkininkų visada ir visur pasitaiko, bet tai pavieniai atvejai“, – teigė specialistė.
Paprastai dėl antibiotikų tiriami lietuviški produktai, tačiau jei gyvulys išaugintas Lenkijoje, bet skerdžiamas Lietuvoje, tokia mėsa taip pat gali būti tikrinama. Pasak pašnekovės, yra buvęs atvejis, kai Lenkijoje išaugintoje mėsoje buvo nustatytas gana didelis antibiotikų kiekis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius prieš keletą metų vykusioje konferencijoje, skirtoje mikroorganizmų atsparumui, pripažino, kad antibiotikai labai plačiai vartojami gyvūnų gydymui. Jo teigimu, kalbos, kad ir į pašarus gali būti dedami antibiotikai (ne tik gydymo tikslais, bet siekiant didesnio prieaugio), yra šiek tiek pagrįstos, bet tai daryti kategoriškai draudžiama.
Pasak S. Dzekčiorienės, to daryti neleidžiama nuo 2006 m. „Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad tai nedaroma, antraip rastume draudžiamų medžiagų“, – tikino pašnekovė. Pasak jos, tikėtis, kad ES visiškai uždraus antibiotikų likučius mėsoje ir piene, vargiai galima tikėtis. Jeigu medžiaga yra įvertinama, leidžiama, nustatomas leistinas jos kiekis, laikomasi nuostatos, kad teisingai vartojama ji nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Juk gyvūnas turi būti gydomas, jeigu jis serga.
KONTROLIUOTI VISŲ ŪKIŲ – NEĮMANOMA 
Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydo Laiškonio manymu, mėsa, kurią tiekia stambieji ūkininkai, tikrai turėtų būti saugi. Pastarieji nenori rizikuoti, kad patikrinimo metu mėsoje bus rasta antibiotikų, ir ji bus išimta iš apyvartos.

Alvydas Laiškonis
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Nustatyti, ar kiekvienas individualus augintojas laikosi šių reikalavimų, yra sunku. Nors turgeliuose mėsa taip pat tikrinama, visada gali praslysti ir nesaugi. Taigi negalima sakyti, kad šimtu procentų maiste nėra antibiotikų, jeigu jų nerandama. Vis dėlto tokios problemos, kokia buvo anksčiau, nėra. Tarkime, prieš keletą metų labai plačiai buvo naudojamas vienas antibiotikas, kai gyvuliai suviduriuodavo. Vaistas labai greitai suveikdavo, todėl ūkininkams buvo labai patogu. Dabartiniu metu patys augintojai nenori rizikuoti dėti antibiotikų į bet kurį pašarą“, – svarstė infektologas.
Pasak mediko, didesnė problema išmokyti žmones nenaudoti antibiotikų vos tik peršalus. „Žmonės sako – esą panaudojau antibiotikus ir per keturias dienas pasveikau, tačiau per tiek laiko nuo viruso galima pasveikti natūraliai, antibiotikai čia niekuo dėti. Dar viena problema, kad medikai skiria antibiotikus nežinodami, ar jiems jautrus ligos sukėlėjas. Net jei liga kartojasi dažnai, pacientams tokie tyrimai nedaromi. Kita vertus, šeimos gydytojas neturi teisės skirti tokio tyrimo, reikia siųsti pas specialistą, taigi viskas gana ilgai užtrunka“, – teigė A. Laiškonis.