Kaip manote, ar mityba yra esminis dalykas, lemiantis ilgaamžiškumą?

Pasakyčiau taip: mityba yra ne esminis, bet vienas esminių dalykų. Norint ilgus metus išsaugoti gerą sveikatą, svarbu ne tik mityba, bet ir pakankamas judėjimas, gebėjimas atsipalaiduoti, geras miegas. Visi šie sveiko gyvenimo komponentai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Tarkim, jei nuolat jaučiame miego stygių, atsiranda nenumaldomas potraukis saldumynams, sutrinka sotumo jausmas. Jei mažai judame, galime valgyti, kad ir patį sveikiausią maistą, kraujotaka vis tiek nebus gera ir organizmas bus prastai aprūpinamas naudingosiomis medžiagomis. Paanalizavus „Mėlynųjų zonų” ilgaamžių gyvenimo būdą, matyti, kad jie natūraliai ir gyvena paisydami viso šio sveikos gyvensenos komplekso. Ir štai rezultatai!

Mokslininkai yra pastebėję, jog beveik visi ilgaamžiai niekada nebuvo nutukę, jų svoris visą gyvenimą išliko stabilus. Ar svoris gali įtakoti gyvenimo trukmę?

Kad antsvoris įtakoja gyvenimo trukmę, galite net neabejoti. Jis sukelia daugybę ligų: širdies ir kraujagyslių, diabetą ir kt. Be to, kai žmogus yra nutukęs, dėl riebalų pertekliaus pradeda prasčiau funkcionuoti visi gyvybiškai svarbūs organai, sutrinka medžiagų apykaita. Sveikatą neigiamai veikia ir dideli svorio svyravimai netgi tais atvejais, kai žmogaus svoris neviršija normos ribų. Kai greitai numetame svorio, o paskui vėl priaugame, organizmui tai didžiulis stresas. Būtent dėl to nepatariu laikytis dietų. Juk pradėdami jų laikyti jau žinome, kad po kelių dienų ar savaičių vėl grįšime prie senų įpročių. Na, o drauge su įpročiais grįš ir buvęs svoris. Mano manymu, norint išlaikyti stabiliai liekną kūną, optimaliausias variantas – išsiugdyti nuolatinius sveikus įpročius, su nedidelėmis išimtimis. Tarkim, jei kartą per mėnesį suvalgysite picą, nenutiks nieko bloga. Bet su sąlyga, kad visą likusį laiką maitinsitės sveikai. Jei vieną dieną per mėnesį suvalgysite picą, kitą dieną didžkukulių, trečią – gabalą torto, tokia mityba jau sukels tam tikrų nepageidaujamų pasekmių, net jei kiekvienas iš minėtųjų nesveikų produktų bus valgomas tik kartą per mėnesį. Augantis svoris yra labai aiškus kriterijus, kad su mityba kažkas ne taip. Aišku, jei žmogus lieknas, tai anaiptol nereiškia, kad jis būtinai bus sveikas. Bet įprastai liekni žmonės turi mažiau sveikatos sutrikimų, vien jau dėl to, kad neturi rizikos faktorių, kuriuos turi nutukę žmonės.

Dar vienas mokslininkų pastebėjimas: „Mėlynųjų zonų“ ilgaamžiai suvartoja palyginti nedaug kalorijų. O kiek kalorijų reiktų suvartoti vidutiniam žmogui, dirbančiam sėdimą darbą?

Yra tokios visuotinai pripažintos normos, kad vidutiniam vyrui reikia suvartoti apie 2000 kcal per dieną, o moteriai apie 1600 kcal. Mano manymu, turint galvoje ypač mažą šiuolaikinių žmonių fizinį aktyvumą, šios kalorijų normos neretai viršija realius poreikius. Kitas dalykas: ne tik svarbu, kiek kalorijų suvartojame, bet ir iš kokio maisto jas gauname. Baltymai, angliavandeniai, riebalai yra tik viena sudėtinė maisto dalis, o kur vitaminai, mineralai, skaidulos, nesočiosios riebalų rūgštys ir pan. Remtis vien kalorijomis netikslinga. Be to, maistinių medžiagų kupino maisto maža porcija pasotina daug daugiau nei „tuščiomis“ kalorijomis pripildyti produktai. Žinoma, tiems, kurie mano, kad storėja „nuo oro“, galbūt ir verta jas paskaičiuoti, nes kartais tos kalorijos slepiasi ten, kur jų visai nesitikima.

O kaip Jums ilgaamžių okinaviečių propaguojamas įprotis pakilti nuo stalo, kai dar šiek tiek norisi užkąsti?

Įprotis geras, bet galbūt jis tinka ne visiems. Aš pati laikausi požiūrio, kad geriau valgyti dažniau, tarkim, keturis-penkis kartus per dieną, bet mažesnėmis porcijomis. Tada neperalkstame. Tai yra labai svarbu, nes peralkę maistą kemšame greitai, nekramtydami ir nė nepajuntame, kaip suvalgome kur kas daugiau nei iš tikrųjų reikia. Kai valgome dažniau, nejaučiame didelio alkio, taigi galime sąmoningai valdyti šį procesą. Labai svarbu maistą kuo ilgiau kramtyti. Jei kramtysime ilgai, duosime organizmui laiko pajusti sotumo pojūtį ir pakilsime nuo stalo visiškai pasisotinę. Sotumo jausmas neateina akimirksniu – tam reikia maždaug 20 minučių. (ištryniau vieną sakinį) Be to, geras kramtymas – geras virškinimas. Mažiau suvalgoma, geriau pasisavinama. Užtat pietums prie sotaus patiekalo būtina suvalgyti šviežių daržovių porciją. Ir jų turi būti ne trys lapai užpilti 40-50 ml aliejaus, o didesnis kiekis (200 g ir daugiau) žalumynų, kopūstinių ar šakninių daržovių ir labai nedaug riebalų. Šviežios daržovės reikalauja būti ilgai kramtomos, be to jomis užpildydami skrandį suvalgysime kur kas mažiau mėsos ar kitų kaloringų produktų. Jei po pietų vis dar norisi kažko sukrimsti, rekomenduoju padaryti 15 minučių pertrauką. Labai tikėtina, kad praėjus šiam laikui valgyti jau nesinorės.

Ką patartumėte tiems, kurie nori sulaukti gražaus amžiaus: kokių produktų verta visiškai atsisakyti ir kokių valgyti kuo dažniau?

„Mėlynųjų zonų“ gyventojai labai puikus pavyzdys, kaip reikia maitintis. Išbraukite visus pusgaminius, cukrų, baltus miltus ir viską, kas gaminama iš jų, pramoniniu būdu gamintus saldumynus, padažus, mėsos gaminius (dešreles, rūkytas dešras, kumpius ir pan.), visus nenatūralius, rafinuotus produktus. Visada geriau rinktis natūralų sviestą negu tepų riebalų mišinį ar margariną. Taip pat siūlyčiau vengti pervirto, perkepto, pakartotinai šildyto maisto.

Kokių produktų valgyti kuo dažniau, vėlgi gali pasufleruoti ilgaamžiai. Kas man labai patinka „Mėlynųjų zonų“ mityboje ir ką labai propaguoju pati – tai valgyti žuvį, kuo daugiau rinktis ankštinių kultūrų ir jomis keisti bent dalį suvalgomos mėsos. Pupelės, avinžirniai, lęšiai – puikus baltymų bei ląstelienos šaltinis. Sveikas pasirinkimas ir grūdinės kultūros. Tik jas reiktų rinktis viso grūdo ir virti taip, kad būtų kramtomos konsistencijos. Virti reiks nedaug, jei prieš tai išbrinkinsite. Valgant pervirtas grūdines kultūras, gerokai sutrumpėja sotumo jausmas, be to netenkama dalies maistinių skaidulų ir kitų naudingų medžiagų. „Mėlynųjų zonų“ gyventojų gausiai valgomos šviežios daržovės taip pat yra būtinas sveikos mitybos atributas. Aš irgi rekomenduoju jų valgyti kelis kartus per dieną. Tačiau neretai tenka išgirsti: „Vasarą tai gerai, o iš kur daržovių gauti žiemą?“ Paprastas dalykas: reikia paisyti sezoniškumo. Vasarą valgykime daugiau tokių daržovių ir žalumynų, kurie auga virš žemės. O žiemą galime rinktis šaknines daržoves – jų yra daug ir visokių, taip pat raugintas daržoves. Šaltu sezonu puikus pasirinkimas įvairių rūšių kopūstai – švieži ir rauginti.

Žurnalas “Edita”, 2015-08-17 numeris