Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, toksoplazmoze Lietuvoje dažniausiai užsikrečia moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. Pernai iš 112 susirgusiųjų šia liga, 96 buvo moterys. Kaip išvengti toksoplazmozės, kurios sunki forma gali pažeisti smegenis, akis ir kitus organus, pataria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė.
Užsikrečiama nuo kačių, vartojant žalią mėsą, nepasterizuotą pieną
Toksoplazmozė ypač pavojinga nėščioms moterims, nes užsikrėtus gali žūti vaisius. Naujagimiams, kurie užsikrečia dar būdami motinos įsčiose, pasireiškia įgimta toksoplazmozė. Daugeliui kūdikių simptomai atsiranda ne iš karto po gimimo, o sulaukus paauglystės ar dar vėliau. Liga pasireiškia centrinės nervų sistemos sutrikimais, akių pažeidimais.
Suaugusiems toksoplazmozės simptomai tęsiasi apie dvi savaites ir yra panašūs į gripo – vargina raumenų, galvos, gerklės skausmai, padidėja limfmazgiai, pakyla temperatūra. Sunki ligos forma dažniau pasireiškia žmonėms su nusilpusia imunine sistema.
Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos K.Stakytės, toksoplazmozę sukelia parazitiniai pirmuonys toksoplazmos. Šios ligos infekcijos šaltinis yra sergančios katės, kurios su išmatomis platina sukėlėjus. Katės toksoplazmomis užsikrečia suėdusios užsikrėtusią pelę, paukštelį, užkrėstos žalios mėsos arba kai į jų organizmą patenka pačių kačių į aplinką išskirti sukėlėjai.
„Katės su išmatomis toksoplazmas aplinkoje platina 1-2 savaites. Tokiu būdu užteršiamas dirvožemis, žolė, vanduo, vaisiai, daržovės, smėlio dėžės, o nuo užterštos aplinkos užsikrečia žmonės, naminiai ir laukiniai gyvūnai, paukščiai“, – pabrėžia K.Stakytė.
Žmonės gali susirgti ir valgydami užsikrėtusių toksoplazmoze kiaulių, avių, galvijų mėsą, kuri buvo nepakankamai termiškai apdorota ar žalia. Taip pat vartodami užterštą vandenį, pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas. Užsikrėsti galima perpilant ūmine toksoplazmoze sergančio donoro kraują arba persodinant organus bei transplacentiniu keliu (vaisiaus užsikrėtimas per placentą).
Kokių imtis atsargumo priemonių?
Toksoplazmozės sukėlėjai žūva +70ºC temperatūroje, todėl reikėtų vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą. Mėsos užkrėstumo tikimybę šiek teik sumažina jos užšaldymas, marinavimas, rūkymas, tačiau toksoplazmų nesunaikina. Svarbu nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų vandens telkinių.
Gaminant maistą reikia kruopščiai nuplauti pjaustymo lenteles, įrankius, ypač po sąlyčio su žalia mėsa, neplautais vaisiais ir daržovėmis. Norint išvengti ligos sukėlėjų, rekomenduojama gerti pasterizuotą pieną, vartoti gerai termiškai apdorotus kiaušinius.
Dirbant sode ir darže, nereikėtų pamiršti užsimauti pirštinių, o po darbų kruopščiai nusiplauti rankų. Svarbu nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos. Reikia vengti kontakto su kačių išmatomis, ypač nėščiosioms moterims, taip pat neglostyti svetimų ir laukinių gyvūnų. Augintines reikėtų maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu ir laikyti namuose.
Norint įsitikinti, ar naminis gyvūnas neužsikrėtęs toksoplazmoze bei kilus įtarimui, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute galima atlikti gyvūnų toksoplazmozės parazitologinį tyrimą. Tiriamos katės, avys, ožkos bei kiti gyvūnai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba

0 0 votes
Patiko? Įvertinkite!