Ar teko patirtį jausmą, kai nesinori eiti į renginius, susitikimus, nes drovitės savo išvaizdos, svorio? Labiau norisi pasislėpti ir suvalgyti kelis pyragėlius, o ne bendrauti.
Atkrytis – viena labiausiai gąsdinančių svorio metimo temų, bet svarbiausia žinia – atkristi yra normalu. Pokytis nėra tiesi linija – jis vingiuotas, su sustojimais, suklupimais ir grįžimais. Noriu padėti jums suprasti, kas vyksta, kai „paslystame“ svorio metimo kelyje, ir patarti, kaip elgtis. Svarbiausia žinia: atkristi nėra gėda. Tai nereiškia nesėkmės, tai – natūrali proceso dalis.
Nutukimas – liga, o ne valios trūkumas
Rašydama šį tekstą ašaroju. Jautru. Nes ir man buvo atkryčiai. Ir dar bus. Tik turint žinias ir patirtį vis mažesnis ir trumpesni. Bet net ir tada beviltiškumo jausmas gali grįžti. Net kai žinai apie jį.
Tad dalinuosi su jumis, kad skausmo būtų mažiau ir atjautos – daugiau. Tai svarbu, nes:
- Nutukimas – tai lėtinė liga, o ne valios trūkumas.
- Kaip ir sergant kitomis lėtinėmis ligomis, atkryčiai neišvengiami.
- Gydymas ir priežiūra turi būti tęstiniai – tam reikalinga nuolatinė pagalba.
- Kaip gripu kasmet sirgti nėra gėda, taip ir laikinai paslysti kelyje į sveikesnį kūną – normalu.
Palyginimas: jei kasmet sergate gripu ir šiemet vėl susirgote – ar gėda kreiptis į gydytoją? Ne. Jei turite lėtinę odos ar sąnarių ligą – ar gėda reguliariai lankytis pas gydytoją, net jei simptomai grįžta? Ne. Ta pati logika galioja ir nutukimo atvejais – jei buvo atkrytis, tai tik ženklas, kad reikia palaikymo. Tai ne gėda. Tai rūpestis savimi.
Gėdos jausmas – viena pavojingiausių atkryčio pasekmių
Kai paslystame, dažna reakcija – ne tiek nusivylimas savimi, kiek gėda. Gėda, kad vėl nepavyko. Kad „neatlaikiau“. Kad „turėčiau jau mokėti, bet vėl grįžau prie seno“.
Šis jausmas paralyžuoja. Jis ne tik trukdo grįžti, bet ir stumia mus dar giliau į savikritiką: „Tu silpna. Tu nesuvaldai savęs. Tau niekada nepavyks.“ Tokios mintys kenkia. Jos atima jėgą veikti, užtemdo viską, ką iki tol jau pasiekėme.
Priminkime sau: nutukimas – tai lėtinė liga, o jos eiga – banguojanti. Atkrytis nėra žingsnis atgal. Tai – natūrali gydymo dalis, kuri rodo, kad esate gyvas žmogus. Kad gyvenime yra iššūkių, emocijų, ciklų. Ir, kaip susirgus sunkiu gripu, kreipiatės į gydytoją, kaip esant sąnarių skausmo paūmėjimui grįžtate peržiūrėti gydymo planą, taip ir čia – grįžimas į struktūrą yra rūpestis savimi, o ne silpnumas.
Gėda sako: „Tu bloga. Tu nevalinga. Tu silpna. Tu vėl nepajėgei.“ Bet tai – melas. Sveikas protas sako: „Tu – žmogus. Ir tavo vertė nesikeičia nuo to, kiek sveri ar ką šiandien suvalgei.“
Pasirinkite rūpestį savimi vietoje kovos. Leiskite sau grįžti į mitybos režimą be barimo, be kaltės, ir be gėdos. Su rūpesčiu sau ir atjauta.
Atkrytis nebūtinai reiškia svorio grįžimą
Tyrimai rodo, kad daugiausia atkryčių pasitaiko per pirmuosius 12–18 mėnesių po svorio metimo. Būtent tuo metu nauji įpročiai dar nėra visiškai įsitvirtinę, todėl svarbu kantrybė ir nuolatinė priežiūra.
Išklydus iš sveikos mitybos kelio, dažnai pirmiau sugrįžta mąstymo klaidos. Štai kelios dažniausios:
- „Viskas prarasta…“ – kai po vienos klaidos pasiduodama.
- „Man vis tiek nepavyks…“ – kai pamirštama, kiek daug jau padaryta.
- „Tik šį kartą…“ – kai „tik vienas gabalėlis deserto“ virsta savaite be struktūros.
Kuo griežtesnės taisyklės – tuo didesni atkryčiai. Kai elgiamės su savimi kaip su priešu, kūnas ir protas priešinasi. Rūpestis savimi – daug stipresnė strategija, nei kova.
Kaip elgtis patyrus atkrytį?
Svarbu pažinti atkrytį kuo anksčiau ir drąsiai įvardinti, kad jis įvyko, be gėdos jausmo.
- Rinkitės atjautą sau – tai daug veiksmingiau nei griežta savikritika. Nustokite save smerkti – atminkite, kad lieknėjimas – tai procesas, o atkrytis yra jo dalis.
- Kiek galite, sugrįžkite prie mitybos plano – struktūra padeda išlaikyti kryptį.
- Pradėkite nuo mažų žingsnių – geriau dabar mažai, nei kada nors vėliau.
- Fiksuokite, ką valgote – mitybos dienoraštis leidžia objektyviai pamatyti situaciją.
- Pasitelkite pagalbą: bendruomenė, dietistas, kursai ar bendruomenė suteiks palaikymą. Įrodyta, kad su palaikymu rezultatas geresnis, stabilesnis, o emocinė būsena – geresnė.
Svarbiausia – nepasiduoti gėdai, bet pasirinkti rūpestį savimi. Kiekvienas atkrytis gali tapti ne pabaiga, o tik ženklu, kad savimi šiandien reikia pasirūpinti labiau.
