Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad braškės gali padėti ne tik širdžiai ar odai, bet ir  atminčiai bei nuotaikai. Jos gali padėti sumažinti demencijos riziką. Kiek turėtume braškių suvalgyti per dieną, kad tai turėtų poveikį? Su kuo jas geriausia derinti?

Demencija ir jos simptomai

Demencija – tai ne liga, o būklė, kai silpnėja smegenų veikla. Ji paveikia atmintį, mąstymą, orientaciją, gebėjimą susikaupti ar net kalbėti. Ir tai trukdo žmogui gyventi įprastą kasdienį gyvenimą. Žmonės, patiriantys demencijos simptomus, ima:

  • užmiršti, ką darė prieš kelias minutes
  • pamesti mintį pokalbyje
  • nebeatsiminti pažįstamų vietų ar žmonių
  • pamiršti, kaip atlikti įprastus darbus – pvz., pasidaryti arbatos ar apsiauti batus

Dėl ko atsiranda demencija?

Demencija nėra „seno žmogaus užmaršumas“. Ji atsiranda, kai smegenų ląstelės pažeidžiamos – dažniausiai dėl Alzheimerio ligos, bet gali būti ir dėl:

  • kraujotakos sutrikimų
  • smegenų traumų ar net
  • ilgametės netinkamos gyvensenos bei
  • perteklinio kai kurių vaistų bei alkoholio vartojimo

Svarbu žinoti: nors demencija dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, tai nėra natūrali senėjimo dalis. Nors vis daugiau žmonių tai paliečia ir mažai kas žino, bet ji gali būti ir mirties priežastis.

Kiek demencija sergančių žmonių Lietuvoje? 2022 m. skaičiuota ~40 tūkst., Higienos instituto duomenimis. Tačiau Lietuvoje kaupiama statistika neatspindi demencijos poveikio žmonių mirtingumui – dažniausiai demenciją turinčio asmens mirties priežastimi yra įvardijamos kitos ligos (pavyzdžiui, plaučių uždegimas, širdies ir kraujagyslių ligos) ar dėl ligų atsiradusios komplikacijos. Tai trukdo atspindėti realų demencijos mastą ir poveikį. 

Kas gali padėti ją suvaldyti demenciją?

Kalbant apie demencijos gydymą, jo nėra, bet tyrimai rodo, kad dalį rizikos galima sumažinti sveiku gyvenimo būdu: vertinga mityba, judėjimu, smegenų lavinimu ir emocine sveikata.

Pavyzdžiui, JAV atliktas tyrimas su vidutinio amžiaus žmonėmis, kurie turėjo šiek tiek suprastėjusią atmintį, parodė:

  • Po 12 savaičių kasdieninio vartojimo braškių miltelių (atitikmuo 80 g šviežių braškių), pagerėjo kognityvinės funkcijos – tai mūsų gebėjimas susikaupti, planuoti ir „nepamesti minties“
  • Sumažėjo depresijos simptomai, kuri labai dažnai keliauja šalia demencijos, – poveikis buvo toks stiprus, kad tyrime tai įvardyta kaip „statistiškai reikšminga“

Braškės – uždegimų mažinimui

Kitas tyrimas parodė, kad net viena papildoma braškių porcija per dieną gali sumažinti Alzheimerio riziką apie 24–25 %. O dar kiti tyrimai atskleidė, kad braškėse esantis pelargonidinas mažina uždegimą ir tau* baltymų kaupimąsi smegenyse – tai viena pagrindinių demencijos priežasčių.

Antiuždegiminį poveikį smegenims suteikia antocianinai – natūralūs pigmentai, kurie vaisius ir daržoves nudažo ryškia raudona, violetine ar mėlyna spalva. Tad verta tokius rinktis.

Kokią dar naudą sveikatai teikia braškės?

braskes-demencija

Braškių 100 g maistinė vertė: 32 kalorijos, 4,9 g cukrų (visai nedaug), 2 g skaidulų, kurios padeda gerinti žarnyno veiklą. Šviežias braškes verta valgyti ne tik dėl puikaus skonio, bet ir dėl tokios papildomos naudos organizmui:

  • Mikrobiotai dėl skaidulų ir polifenolių – gerųjų bakterijų dauginimuisi
  • Lėtinių uždegimų mažinimui
  • Cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujospūdžio mažinimui
  • Nuotaikos gerinimui
  • Turi geležies, kalio, A, E ir B, C vitaminų, kalio

Rekomenduoju suvalgyti 100-200 g braškių per dieną – tinka šviežios arba šaldytos. Skanu, gaivu ir potencialiai naudinga smegenims.

Tik atminkite, kad braškes vartoti reikėtų atsargiai jei turite alergiją beržo žiedadulkėms, rėmens problemų. Be to, braškės turi histamino ir skatina jo išsiskyrimą.

Jus kankina rėmuo (refliuksas), o gal reikalingas žemo histamino aiškus mitybos planas? Jį užsisakykite čia >> Gausite ne tik aiškią informaciją, bet ir palaikymą.

Kaip vartoti ir su kuo derinti braškes

Rekomenduoju tokius braškių derinius, jei norite sulėtinti pasisavinimo greitį ir padidinti naudos kiekį:

  • Valgykite su lapeliais
  • Tinka su salotomis, agurkais ir kitomis daržovėmis
  • Su fermentuotais nesaldintais pieno produktais, pavyzdžiui, varške
  • Su šilkiniu tofu
  • Ankštiniais
  • Ispaninio šalavijo sėklomis
  • Idealiai tinka vasariškiems desertams su ispaninio šalavijo sėklomis, išmirkytomis jogurte, migdolų ar kokosų gėrime
  • Jei braškes valgote vienas, šalia suvalgykite ir kelis riešutus ar sėklas – taip ir vertingos medžiagos geriau pasisavins ir sotumas ilgiau truks

Receptai su braškėmis >>

Patariu vengti tokių derinių su braškėmis:

  • Su šampanu
  • Venkite terminio apdorojimo
  • Saikas visur visada svarbu. Dideliais kiekiais net braškių valgyti nerekomenduoju.

O uogas rekomenduoju 4 dienas iš eilės valgyti skirtingas, kad gautumėte daugiausiai naudos organizmui.

Skanaus!

* Tau baltymas (tau protein) – tai baltymas, esantis mūsų smegenų nervinėse ląstelėse (neuronuose). Jo užduotis – stabilizuoti mikrovamzdelius (tai tokie ląstelės „bėgeliai“, kuriais keliauja maistinės medžiagos, medžiagų apykaitos produktai ir signalai).Kai tau baltymas pakinta (pvz., netinkamai fosforilinamas), jis pradeda jungtis į „gumuliukus“ – neurofibrilinius raizginius. Tai vienas pagrindinių Alzheimerio ligos ir kitų neurodegeneracinių ligų (vadinamų tauopatijomis) požymių.

Naudoti šaltiniai:

  1. Miller, M.G., Shukitt-Hale, B. (2012). Berry fruit enhances beneficial signaling in the brain. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 60(23), pp.5709–5715. https://doi.org/10.1021/jf2036033
  2. Shukitt-Hale, B., Carey, A.N., Jenkins, D., Rabin, B.M. and Joseph, J.A. (2007). Beneficial effects of fruit extracts on neuronal function and behavior in a rodent model of accelerated aging. Neurobiology of Aging, 28(8), pp.1187–1194. https://doi.org/10.1016/j.neurobiolaging.2006.05.007
  3. Krikorian, R., Shidler, M.D., Nash, T.A., Kalt, W., Vinqvist-Tymchuk, M.R., Shukitt-Hale, B. and Joseph, J.A. (2010). Blueberry supplementation improves memory in older adults. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 58(7), pp.3996–4000. https://doi.org/10.1021/jf9029332
  4. Miller, M.G., Thangthaeng, N., Poulose, S.M. and Shukitt-Hale, B. (2017). Role of polyphenols in aging and cognition: Evidence from preclinical and clinical studies. Current Pharmaceutical Design, 23(34), pp.5191–5199. https://doi.org/10.2174/1381612823666170713163337
  5. Rendeiro, C., Vauzour, D., Kean, R.J., Butler, L.T. and Williams, C.M. (2012). Blueberry supplementation induces spatial memory improvements and region-specific regulation of hippocampal BDNF mRNA expression in young rats. Psychopharmacology, 223(3), pp.319–330. https://doi.org/10.1007/s00213-012-2727-8
  6. Holland, T.M., Agarwal, P., Wang, Y., Leurgans, S.E., Bennett, D.A. and Morris, M.C. (2022). Dietary flavonols and risk of Alzheimer dementia. Neurology, 98(13), e1341–e1350. https://doi.org/10.1212/WNL.0000000000200034
  7. Li, S., Tan, H.Y., Wang, N., Zhang, Z.J., Lao, L., Wong, C.W. and Feng, Y. (2015). The role of oxidative stress and antioxidants in liver diseases. International Journal of Molecular Sciences, 16(11), pp.26087–26124. https://doi.org/10.3390/ijms161125942
  8. Rendeiro, C., Khan, N., Greeves, J., et al. (2013). Chronic consumption of flavonoid-rich orange juice is associated with cognitive benefits: An 8-week, randomized, double-blind, placebo-controlled trial in healthy middle-aged adults. The American Journal of Clinical Nutrition, 98(6), pp.1474–1480. https://doi.org/10.3945/ajcn.113.066639

0 0 votes
Patiko? Įvertinkite!