Ar tikrai kiekvienuose namuose būtinas geriamo vandens filtras? O gal užtenka žinių ir kelių lašų sveiko kritiškumo? Šiame straipsnyje patariu, kada verta filtruoti vandenį, sužinosite, kokie filtrai gali pabloginti vandens kokybę ir ką reikėtų žinoti, prieš priimant sprendimą dėl filtro įrengimo.
Vanduo – daugiau nei skystis. Tai – gyvybė
Vanduo sudaro daugiau nei pusę mūsų kūno. Jei trūksta skysčių, sumažėja dėmesio koncentracija, trinka virškinimas, prastėja nuotaika, kraujo tyrimai gali rodyti perteklinį hemoglobiną ir net… didėja potraukis saldumynams.
Ne mažiau svarbu ir kokį vandenį geriame. Vis dažniau žmonės namuose įsirengia įvairiausius filtrus – dažnai net nelabai žinodami, ką iš tikrųjų filtruoja. Taip galima net sau pakenkti, o pinigus, be reikalo, tiesiogine prasme, nuleisti į kanalizaciją.
Ką reikia žinoti apie vandenį Lietuvoje?
Lietuvoje vandentiekio sistemomis tiekiamas išimtinai požeminis vanduo. Tai reiškia, kad jis yra švarus, natūralus ir turtingas mineralinėmis medžiagomis.
Priešingai nei daugelyje kitų Europos šalių, kur vanduo tiekiamas iš paviršinių šaltinių – upių, ežerų ar tvenkinių – mūsų vandeniui dažniausiai nereikia cheminių valymo priemonių, nes jis filtruojasi natūraliai per žemės sluoksnius. Tokiu būdu sulaikomos bakterijos, teršalai, bet išlaikomi mums naudingi mineralai.
Tačiau kai kuriose vietovėse natūraliai vandenyje pasitaiko padidėjęs kiekis šių medžiagų:
- Geležies. Tai viena dažniausių estetinės kokybės problemų – matoma lyg rusvos, oranžinės nuosėdos vonioje, kriauklėje, skalbiniuose. Sveikatai nedidelis kiekis nėra pavojingas, tačiau didesni kiekiai gali veikti skrandį, dirginti žarnyną. Be to, nuosėdos gali kauptis vamzdžiuose, ardyti buitinius prietaisus.
- Mangano, kuris mūsų organizmui reikalingas mažais kiekiais – jis dalyvauja antioksidaciniuose procesuose, kaulų formavime, gliukozės apykaitoje. Tačiau per didelis mangano kiekis, ypač vaikams, gali neigiamai veikti nervų sistemą, sutrikdyti dėmesį ir elgesį.
- Fluoro. Mažomis dozėmis dozėmis vartojamas fluoras stiprina dantis, bet viršijus normą – gali sukelti dantų ar net kaulų fluorozę, t. y., dantų dėmėtumą, emalio trapumą, skausmus ar kaulų tankio pokyčius.
- Boro. Didelėmis dozėmis vartojamas boras veikia hormonų sistemą, gali sumažinti vaisingumą, paveikti skydliaukę. Tačiau mažais kiekiais jis reikalingas kaulų sveikatai, uždegimų kontrolei ir mineralų pasisavinimui.
Chloras ir kalkės – ką reikia žinoti
Lietuvoje vanduo nėra chloruojamas, tad tikrai prasta idėja laikyti įpylus vandenį kambario temperatūroje, kad „chloras“ išgaruotų. Taip tik vanduo surūgs ir jokios naudos nebus.
Jei jūsų virdulio vidus atrodo tarsi apsitraukia vidine plėvele „kalkėmis“ – tikėtina, kad geriate kietą vandenį, kuriame daug kalcio ir magnio druskų. Svarbu pabrėžti: kalkės – tai ne teršalai, o mums reikalingi mineralai. Jie gali kauptis vamzdžiuose ar ant buitinės technikos kaitinimo elementų, bet mūsų organizmui – net naudingi.
Kada filtrai gali pakenkti?
Kai filtras vandenį per daug „pagerina“ – jis gali išfiltruoti ne tik tai, kas nereikalinga, bet ir tai, kas mums gyvybiškai svarbu.
Atvirkštinio osmoso filtrai – vieni populiariausių, bet ir prieštaringiausių. Jie pašalina beveik visas medžiagas, įskaitant:
- Kalcį, kuris yra būtinas kaulams, raumenų veiklai, nervų signalų perdavimui, kraujo krešėjimui. Trūkstant kalcio, padidėja osteoporozės, raumenų spazmų, širdies ritmo sutrikimų rizika.
- Magnį, kuris reguliuoja nervų sistemą, kraujospūdį, mažina uždegiminius procesus. Trūkstant magnio, gali didėti nuovargis, nerimas, mėšlungiai, nemiga. Plačiau apie magnio naudą, skaitykite čia >>.
- Kalį, kuris svarbus širdžiai, kraujospūdžiui, raumenų funkcijai. Trūkstant kalio, galimi širdies ritmo sutrikimai, silpnumas, galvos svaigimas.
- Mikroelementus: cinką, seleną, varį, kurie svarbūs imuninei sistemai, hormonams, odai, antioksidacinei apsaugai. Jų trūkstant – gali silpti imunitetas, lėčiau gyja žaizdos, slenka plaukai.
Toks filtruotas vanduo tampa praktiškai distiliuotas – be skonio, be mineralų, be vertės organizmui. Skamba „švariai“, bet iš tikrųjų – vanduo lygintuvui, bet ne žmogui.
Kas vyksta toliau? Į tokį vandenį dedamos mineralų tabletės, kad grąžintumėte tai, ką išvalėte. Mokėjote už išvalymą, o dabar mokėsite už mineralų pridėjimą.
Kaip gauti organizmui reikalingų maistinių medžiagų?
Jei pastebite, kad vandenyje mažėja svarbių mineralų, o skysčių vartojimo įpročiai – neidealūs, sprendimas – nebūtinai brangių vandens filtrų ar papildų pirkimas.
Subalansuota mityba gali kompensuoti tai, ko negaunate iš vandens. Kviečiu susipažinti su mano parengtu mitybos planu >>. Mitybos planas gali padėti ne tik lieknėti, bet ir aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis – nuo magnio iki seleno, nuo skaidulų iki baltymų. Mitybos planas gali padėti ir geriau jaustis, sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis.
Norite patys išmokti, kaip iš maisto gauti viską, ko reikia organizmui – be papildų, dirbtinių miltelių ar gudrybių? Tam skirti įvairūs mano kursai – visus rasite čia >>. Kursuose žingsnis po žingsnio išmoksite, kaip sudėlioti kasdienę mitybą, kad net ir be filtro jūsų organizmas būtų aprūpintas viskuo, ko jam reikia.
Kaip veikia ąsočio tipo filtrai?
Tokie filtrai populiarūs dėl patogumo ir kainos. Dažniausiai jie sumažina vandens kietumą (kalkių kiekį) ir pašalina chlorą (kurio Lietuvos vandentiekio vandenyje nėra), tačiau:
- nefiltruoja virusų, bakterijų ar nitratų, jei jų būtų.
- neapsaugo nuo mikroorganizmų dauginimosi, kai filtruotas vanduo laikomas netinkamai.
Vanduo, laikomas ąsotyje, kambario temperatūroje, ilgiau nei 2–4 valandas, pradeda rūgti. Tai reiškia, kad vandenyje dauginasi mikroorganizmai – bakterijos, mielės, net pelėsiniai grybai, ypač jei ąsotis neplaunamas kasdien.
Kai vandenyje pradeda daugintis bakterijos, jo pH mažėja, gali atsirasti nemalonus kvapas, skonis, o ilgainiui toks vanduo gali sukelti virškinimo sutrikimų ar net pykinimą, ypač jautresniems žmonėms. Vaikams ar žmonėms, turintiems silpnesnį imunitetą, tokio vandens vartojimas – rizikingas.
5 taisyklės, kad vanduo iš ąsočio filtro išliktų saugus
- Vandenį išgerkite per 24 val. Filtruotas vanduo nėra konservuotas – jei stovės ilgiau, jame pradės daugintis mikroorganizmai.
- Laikykite šaldytuve. Kambario temperatūroje bakterijų dauginimasis – greitas. Vėsiai laikomas vanduo ilgiau išlieka šviežesnis.
- Nepripilkite daugiau, nei išgersite. Jei ąsotyje nuolat stovi „likučiai“, jie tampa bakterijų veisykla.
- Ąsotį plaukite kasdien. Idealu – su karštu vandeniu ir šepetėliu, bent kartą per savaitę – su soda ar actu. Nepamirškite ir dangtelio!
- Reguliariai keiskite filtrą. Net ir geriausias filtras veikia tik tada, kai jis – šviežias. Nekeistas laiku filtras gali ne filtruoti, o teršti.
Kada geriamo vandens filtras Lietuvoje gali būti naudingas?
Yra situacijų, kai vandens filtras – ne mada, o būtinybė. Štai kelios priežastys, kada jo tikrai gali prireikti:
- Turite nuosavą gręžinį ar šulinį – tuomet vandens kokybe rūpinatės jūs, o ne vandens tiekėjas. Jei atlikus tyrimus nustatoma padidėjusi geležies, mangano, boro ar nitratų koncentracija – rekomenduojama taikyti specialius filtrus, pritaikytus konkrečiai problemai spręsti.
- Vanduo turi specifinį kvapą ar skonį – tai gali būti ženklas, kad vamzdynuose kaupiasi organinės medžiagos, sieros junginiai ar kiti nepageidaujami komponentai. Kvapo priežastis pirmiausia reikėtų nustatyti tyrimais.
- Atsiranda apnašų ant arbatinuko, virdulio ar vandens šildytuvų – tai gali būti ženklas apie labai kietą vandenį. Tokiu atveju naudingi kalkių kiekį mažinantys filtrai buičiai (bet ne geriamajam vandeniui!).
- Jūsų regione žinomos padidintos kai kurių medžiagų koncentracijos – pvz., kai kurios Lietuvos vietovės pasižymi aukštu fluoro ar boro kiekiu, todėl gyventojai ten dažnai renkasi filtrus su aktyviosios anglies ar jonų mainų dervomis.
- Namų ūkyje yra kūdikių ar mažų vaikų, žmonių su silpnesne imunine sistema – tokiais atvejais vandens kokybei verta skirti daugiau dėmesio.
- Norite pagerinti buitinių prietaisų tarnavimo laiką – nors tai nėra su sveikata susijęs klausimas, kalkes šalinantys filtrai apsaugo nuo techninių gedimų.
Svarbiausia – prieš įsirengiant bet kokį filtrą, atlikite vandens tyrimą. Tai padės suprasti, ar filtravimas reikalingas, ir koks būtent filtras naudingas, o koks – tik pinigų švaistymas.
Ką svarbu išsiaiškinti prieš vandens filtro pirkimą
- Ar vandenyje išties yra „problemų“? Iš kur tai žinote? Ar taip pasakė filtro pardavėjas, ar atliktas tyrimas?
- Ką tiksliai pašalins vandens filtras? Ar nepašalins to, ko reikia organizmui?
- Ar liks pakankamai mineralų? Kokių mineralų jums reikia pagal sveikatos būklę?
- Ar vandens filtras tikrai padės išspręsti jūsų problemą?
