Jau keletą metų pastebėjau, kad nebesu panaši į save. Kalbu ne apie išvaizdą, nes šiuos pokyčius priimu natūraliai, o apie smegenų veiklos sulėtėjimą.

Pastebėjau, kad:

  • sumažėjo dėmesio koncentracija
  • pasidarė sunkiau išlaikyti dėmesį
  • padidėjo blaškymasis tarp užduočių
  • streso lygis išlikdavo aukštas net ir ilsintis

Iš šalies tai neatrodė kaip problema. Ir kolegos sakė, kad palyginti su kitais – dirbu greitai. Tačiau aš savęs nelyginu su kitais, lyginu save su savimi ir pati labai aiškiai jaučiu pokyčius.

Tad akivaizdu, kad smegenys nebeveikia kaip anksčiau. Su draugėmis net juokaudavome, kad jau „senatvė ateina“. Bet man tik 48-eri, ir tada jau nebejuokinga.

Bandžiau įvairius būdus: nuo laiko planavimo darbams ir poilsiui iki įvairių terapijų bei kitų būdų. Padėjo minimaliai.

O tada sužinojau apie neinvazinę magnetinę smegenų stimuliaciją, vadinamą rTMS.

Kaip išgirdau apie rTMS ir ką vertinau 

Apie šią terapiją išgirdau iš bičiulių, kurie domisi ilgaamžiškumo (longevity) tema. Nors jie jaunesni +/-15 metų, vis tiek seka naujoves ir ieško būdų, kaip jaustis geriau, dirbti lengviau ir efektyviau.

Išgirdusi apie rTMS, nebėgau iš karto darytis procedūrų, o pati pasigilinau plačiau. Pirmiausia man buvo svarbu suprasti, kas tai apskritai yra, ką apie tai sako mokslas, kiek seniai ši terapija taikoma ir kokiais atvejais ji naudojama praktikoje.

Užklausiau ir Lietuvoje dirbančių patyrusių psichiatrų, kurie nėra susiję su terapiją atliekančia klinika ir gerai žino rTMS kontraindikacijas, taikymą bei poveikį. Man svarbu turėti ne vien klinikos informaciją, bet ir nepriklausomą specialistų – praktikų nuomonę.

rTMS nėra eksperimentinė naujovė. Tai medicinoje jau daug metų taikomas neinvazinis metodas, o konkrečios rTMS sistemos JAV turi FDA sveikatos priežiūros institucijos, Europoje naudojami CE ženklu pažymėti medicininės paskirties įrenginiai.

Straipsnio pabaigoje paliksiu ir mokslinių šaltinių sąrašą tiems, kas norės pasigilinti daugiau.

Kas yra rTMS

Tai neinvazinė magnetinė smegenų stimuliacija. Procedūros metu naudojami magnetiniai impulsai, kurie veikia tam tikras smegenų sritis. Jai nereikia specialaus pasiruošimo. Tai nėra operacija, nėra vaistai, po procedūros galima grįžti į savo dieną.

Būtent tai mane ir sudomino. 

Kokiais atvejais rTMS taikoma

Kai pradėjau gilintis, man buvo svarbu suprasti ne tik kas tai yra, bet ir kokiais atvejais ši terapija iš tikrųjų taikoma.

Iš to, ką skaičiau, ką aptariau su specialistais ir ką mačiau klinikos medžiagoje, rTMS taikoma įvairiais atvejais. Tarp jų:

  • depresija
  • nerimas
  • obsesinis kompulsinis sutrikimas
  • priklausomybės
  • migrena
  • lėtinis skausmas
  • perdegimas
  • dėmesio ir koncentracijos sunkumai

Žinoma, poveikis – individualus. rTMS gali būti aktuali ir tada, kai žmogus neturi aiškios diagnozės, bet ieško sprendimų darbingumo, dėmesio ir kognityvinių funkcijų kontekste. Pavyzdžiui, kai jaučiate, kad suprastėjo:

  • protinis darbingumas
  • energijos išlaikymas intensyvaus protinio darbo metu
  • dėmesio koncentracija ir išlaikymas
  • trumpalaikė atmintis
  • miegas
  • nuotaika

Būtent ši dalis mane užkabino asmeniškai.

Kodėl aktualu perimenopauzės metu

Perimenopauzės vertinimas dažnai supaprastinamas: ar sutriko ciklas ir ar pila karštis. Jeigu to nėra, dažnai atrodo, kad ir problemos nėra. Bet tai klaida, nes požymių yra gerokai daugiau, net 100! O dauguma nurašomi nuovargiui, stresui ar net valios stokai.

Net aš, kuri jau nuo 2022 metų vedu kursus apie perimenopauzę kartu su gydytojų komanda, nemaniau, kad patiriu tam tikrus simptomus. Visus nesklandumus bandžiau spręsti atskirai. Keli iš jų: smegenų rūkas, klampumas, lėtumas, minčių blaškymasis, negebėjimas koncentruoti dėmesio.

Todėl kai pamačiau, kad rTMS aptariama ir ten, kur kalbame apie dėmesį, kognityvines funkcijas, nuotaiką, miegą, protinį darbingumą, man ši tema pasirodė verta dėmesio.

Kodėl nusprendžiau išbandyti ir kas stabdė 

Užsiregistravau konsultacijai. Po jos kurį laiką mane stabdė resursai. 

Vienas iš jų – laikas. Procedūrų reikia kasdien kelias savaites iš eilės, reikėjo sugalvoti, kaip spręsti darbo reikalus. Pasirinkau variantą po dvi procedūras per dieną su valandos pertrauka. Iš pradžių buvo nerimo, kad nespėsiu su darbais, kad tai išmuš iš ritmo, kad bus per daug sudėtinga.

Bet nerimas buvo be reikalo. Tą valandos tarpą visai gerai išnaudodavau. Kartais nueidavau papietauti, kartais pasivaikščioti, kartais tiesiog padirbėdavau vietoje. Dar ir arbatos padarydavo. Atrodo smulkmena, bet malonu. 🙂

Įdomu tai, kad nors darbo laikas sutrumpėdavo, darbo efektyvumas gana greitai pradėjo kilti.

Iš šono stebint rTMS procedūra gali atrodyti kiek bauginanti. Man irgi nebuvo aišku, kaip jausiuosi po jos, ar galėsiu normaliai dirbti, ar tai neišmuš iš darbingos dienos ritmo. Bet realybėje nieko panašaus. Ateini, pasėdi 20 minučių ir viskas.

Pinigai – terapija nėra pigi, bet man negaila nė vieno euro. Man – buvo verta.

Šis straipsnis nėra apmokėtas. Tai mano nuomonė ir asmeninė patirtis su rTMS. Jūsų gali būti kitokia.

Kas man pasikeitė po rTMS

Rašydama šypsausi, nes situacija pradėjo keistis dar įpusėjus kursui.

Pirmiausia man reikšmingai sumažėjo stresas. Aš net pati ne iš karto patikėjau rodikliais. Su „Oura“ žiedu 1,5 metų matuodavau streso lygį ir ten visada būdavo daugiau streso nei atsikūrimo (restored) režimo. Reikšmingai daugiau. Net savaitgaliais, net laisvalaikiu ir per atostogas.

Man šis pokytis buvo labai svarbus. Jau buvau nustojusi sekti streso rodiklį, nes man atrodė, kad jis beviltiškai stabilus, kad ir ką bedaryčiau. O čia pamatau, kad ne!

Antras labai svarbus pokytis buvo darbo efektyvumas. Nors tomis dienomis darbo laikas sutrumpėdavo, bet per jas pradėjau padaryti daugiau. Kartu su tuo sumažėjo ir blaškymasis tarp darbų. Ir čia man buvo vienas didžiausių netikėtumų. Aš visiškai nesitikėjau, kad tai taip aiškiai pasikeis. Pradėjau geriau koncentruotis į vieną dalyką. Per dieną darbus padarydavau greičiau ir daugiau.

Nerealu, bet tikra – nustojau atidėlioti. Ypač tų dalykų, kurie kelia stresą. Jau porą metų jaučiau, kaip atidėlioju ir ieškau priežasčių, kodėl nedaryti, nors pats atidėjimas irgi kelia stresą. Tarsi viduje neužtekdavo jėgos tiesiog imti ir spręsti.

Ir dar vienas dalykas, kurį pajutau, buvo ryto įsibėgėjimas. Esu vyturys ir visada rytais būdavau raketa, o paskutiniu metu vos krutėdavau. Žinau, mane visi pažįsta kaip energingą žmogų, bet pastaraisiais metais man tam reikėjo daug pastangų.

Pajutau, kad grįžtu į save. Ir man tai labai patinka.

Kas man suveikė ne iki galo

Teigiama, kad daug kam gilaus miego fazė pasikeičia, tačiau mano atveju išliko. Migrena irgi nedingo, bet šiek tiek sumažėjo intensyvumas, ką iš dalies galima laikyti mažyte pergale.  Nesistebiu, nes net 4 neurologais skėsčioja rankomis ir sako, kad tokių variantų mažai yra matę. Didesniam pagerėjimui matyt priežasties vis dar reikia ieškoti kitur.

Kodėl man buvo svarbus ir QEEG tyrimas

Kadangi mėgstu matuoti ir remtis skaičiais, pasidariau ir QEEG tyrimą. Jis man buvo svarbus todėl, kad norėjau ne tik subjektyviai jausti, ar kažkas keičiasi, bet ir turėti objektyvų papildomą atspirties tašką prieš ir po. Jis nėra būtinas, pakanka ir kitų priemonių, anketų vertinimo, bet man asmeniškai tai atrodė geras sprendimas.

Klinika QEEG aprašo kaip smegenų elektrinės veiklos registravimą, kurio duomenys analizuojami ir lyginami su normatyvinėmis bazėmis. Taip… klinikos puslapyje jo nerasite net aprašymo, bet daro, kai paklausi ir paprašai :) Tad išduodu paslaptį. 

Man šitas tyrimas patvirtino mano „Oura“ žiedo duomenis. Jau ilgą laiką, net poilsio metu mano organizmas ir smegenys pilnai neatsipalaiduoja. O QEEG tai patvirtino. Angliškai tai vadinama Juste, prisiminkite :) tired, but wired? 

Iš šalies atrodė, kad viską darau gerai, bet kūno ir smegenų reakcija rodė, kad sunkiai pavyksta persijungti į atsistatymo būseną, net kai dedu tam pastangas.

Tokia būsena ilgainiui tampa tarsi nauja “norma”. Bet juk dirbti smagu tada, kai tarpuose gali maloniai atsikvėpti. Kai to nėra atsiranda atsibudimas paryčiais ar anksti ryte. Jaučiamas lėtinis nuovargis ir smegenų veiklos sulėtėjimas.

Kai aišku ką taisyti – galima imtis veiksmų ir matuoti. 

Ką man ši patirtis reiškia dabar

Šiandien į šią terapiją žiūriu, kaip į vieną iš būdų pasirūpinti savimi. Man asmeniškai ji pasiteisino ir aš jaučiuosi geriau.

Manau, kad norėsiu kartoti kartas nuo karto, nes tai nėra reikalas vienam kartui gyvenime.

Perimenopauzės laikotarpiu dėmesio sau reikia daugiau. Hormonai ir mūsų galimybės kinta. Gerai toms, kurios nieko nejaučia, bet daug kas pastebi, kad dėmesys, mąstymo greitis, darbingumas, streso lygis, miegas, nuovargis jau yra kitokie.

Svarbu ir tai, kad mūsų patirtys skirtingos. Tai, kas tinka vienai, gali netikti kitai. Bet kai ieškai sprendimų, daug lengviau judėti pirmyn, kai žinai daugiau galimybių ir gali rinktis sąmoningai.

Dėl to, man atrodo, vertinga žinoti, kad toks kelias apskritai egzistuoja. Bent jau aš – tikrai norėčiau žinoti.

Šaltiniai

0 0 votes
Patiko? Įvertinkite!