Nuo kūdikystės sunkiai sergu. Vaikystėje esu praėjusi viską: nuo daugybės gydytojų iki žolininkių ir būrėjų. Mano tėveliai bandė visus galimus būdus, kad tik man būtų geriau. Esu jiems dėkinga už pastangas.
Dabar man ~50 metų ir turiu nebe vieną, o net kelias sunkias ligas. Nuolat esu stebima dėl onkologijos. Mano sveiktos istorija sudėtinga, retai apie tai dalinuosi:
- Kai buvau vos 16 metų, dėl sunkios sveikatos būklės man buvo likę vos 4-6 savaitės gyventi.
- Būdama 25 metų gulėjau dviejose Vilniaus klinikose ir man niekaip negalėjo sumažinti stiprių hormoninių vaistų uždegimui mažinti didžiulių geriamų dozių. Vos tik sumažindavo dozę man nusinerdavo oda ant veido ir likdavo vientisa šlapia dėmė. Nufotografavo ir išrašė. Kaip matote – odą turiu. Uždegimo antikūnų gamyba man nulemti genetiškai ir nuolat viršija normas keliasdešimt kartų.
- Kai buvau 32 metų ir laukiausi savo pirmagimės, namie slaugiau mirštančią nuo vėžio anytą. Kai kūdikiui buvo vos 3 mėnesiai ji mirė namuose. Tai paveikė ilgam, o tiksliau – visam gyvenimui ir ne tik mane, bet visą mūsų šeimą.
Tad profilaktika – man įprasta gyvenimo dalis. Net su liga, kai pakitęs genas, ir pasveikimas neįmanomas – vis tiek bandau. Esu nuolatinėje gydytojų priežiūroje ir vis reguliariai jų klausiu, gal dar ką nors galiu padaryti? Gal kažkas naujo atsirado? Nuolat tuo domiuosi – laukiu ir stebiu galimybes.
O kai pablogėja ir jaučiu, kad kažko nebegaliu padaryti taip, kaip norėčiau, man ima nervas. Susitaikyti su situacija – ne man. Nuolat ieškau, ką galima padaryti, kad jaustis geriau.
Gyvenimo būdas, kuris mane palaiko kasdien
Atrodo, jeigu reikėtų pildyti kokią anketą apie gyvenimo būdą, galėčiau drąsiai pažymėti, kad daug ką darau taip, kaip reikia:
- Laiku einu miegot ir keliuosi be žadintuvo
- Tvarkingai valgau
- Skiriu laiko poilsiui ir išvykoms bei
- Nebepersidirbu kasdien :) dirbu daug, bet tikrai mažiau, nei anksčiau
- Reguliariai pasidarau kraujo tyrimus ir, jei randu nukrypimų, juos atsistatau.
Ar pavargstu? Žinoma! Visko būna ir odą apleidžiu, ir preparatų nebevartoju, ir valgau prasčiau. Esu žmogus, kaip ir visi, bet atsitiesiu ir vėl bandau. Grįžtu prie to, kas veikia.
Kaip gimė mano 5 sveikatos pasirinkimo taisyklės
Būtent ši patirtis ir padėjo susiformuoti 5 taisyklėms, kuriomis vadovaujuosi rinkdamasi naujus metodus ar terapijas.
Jei ką nors bandau naujo – tai tik po vieną, vienu metu kelis mėnesius. Tokiu būdu lengviau aiškiai suprasti ir pajausti, kas iš tiesų suveikė, nuo ko pagerėjo, o nuo ko gal pablogėjo.
Jei įmanoma, tai renkuosi pamatuoti objektyviais skaičiais prieš ir po. Tam darausi papildomus tyrimus ar matavimus, net jei ir kainuoja daugiau. Taip galiu objektyviai vertinti pokyčius, nes gerai jaustis greitai pripranti. :)
Mane labiausiai traukia neinvaziniai sprendimai su minimaliomis ar be galimų neigiamų pasekmių. Jei tai neįmanoma, tada renkuosi mažiausiai galimą invaziją ir labai domiuosi šalutiniais jos poveikiais.
Man labai svarbu, kad tai būtų paremta mokslu. Jei labai nauja – atsargiai žiūriu ir palaukiu, kol bus daugiau įrodymų ar apžvalgų, tiek teigiamų, tiek neigiamų.
Atsižvelgiu ir į paslaugos kokybę:
- Kas teikia paslaugą, kokia darbuotojų kvalifikacija.
- Kokia aparatūra, pvz. ar tai medicininė įranga, nes jai taikomi kiti reikalavimai, Primenu, kad tai mano patirtis, o mes visi skirtingi. Kaip situacijos, taip ir kūno bei smegenų reakcijos. Tačiau vertinga žinoti, kad toks kelias apskritai egzistuoja.
Mano bandytos terapijos ir veiklos
Pasidariau sąrašą ir sau, ir jums, dar ne viskas aprašyta. Kai kas pasiteisino, kai kas – ne ir pamažu rašysiu savo nuomonę ir asmenines patirtis.
- Raudonos šviesos terapija
- Dienos šviesos lempa
- Klajoklio nervo stimuliatorius
- Kineziterapija ir akupresūra
- Žadintuvas su saulės šviesa
- rTMS – neinvazinė magnetinė smegenų stimuliacija
Pamažu pildysiu sąrašą ir toliau: ką naujo bandysiu ir ką atsiminsiu iš jau išbandytų.
Turite klausimų ar pastebėjimų?
Drąsiai klauskite komentaruose. Jei turite kokių nors įdomių atradimų – pasidalinkite. Bet tik tuo, kas pagrįsta mokslu.
