Jei gydytojas pasakė, kad jūsų cholesterolis padidėjęs, gali kilti įvairių minčių: „Viskas, daugiau jokių kiaušinių.“ „Sūrio irgi teks atsisakyti.“ „Nuo šiol valgysiu tik vištieną.“
Tačiau ar tikrai vištiena visada yra geriausias pasirinkimas? Ar joje tikrai mažiau cholesterolio nei kiaulienoje? Atsakymas gali nustebinti.
Turiu gerų žinių – atsisakyti nieko nereikės. Reikia tik žinoti, kaip rinktis. Svarbu ne tik mėsos rūšis, bet ir konkreti jos dalis, riebumas bei tai, kaip atrodo visa jūsų mityba.
Renkantis mėsą svarbu ne tik, kokia ji, bet ir kuri jos dalis
Pasirinkdami mėsą, atkreipkite dėmesį, kurią jos dalį pasirenkate, nes:
- vištiena – ne visada turi mažiau cholesterolio
- kiauliena – gali būti ir labai liesa, ir gana riebi
- jautiena – ne visada „blogesnis“ pasirinkimas
Palyginkime 100 g žalios mėsos
Liesa kiaulienos išpjova cholesterolio gali turėti mažiau nei vištienos krūtinėlė. Tačiau vien cholesterolio kiekio nepakanka vertinant, kuri mėsa palankesnė sveikatai.
Siurprizas – riebalai ≠ cholesterolis
Nors šie terminai dažnai painiojami, jie nėra tas pats. Cholesterolis yra natūrali medžiaga, randama gyvūninės kilmės produktuose. Riebalai gali būti tiek sotieji, tiek nesotieji. Būtent sočiųjų riebalų kiekis dažnai turi didesnę įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje nei pats su maistu gaunamas cholesterolis.
Kiauliena cholesterolio gali turėti mažiau nei vištiena. Dar kvėpuojate ar taip apstulbote, kad trumpam nustojote? :)
Bet tai tikrai nereiškia, kad dabar reikėtų rinktis lašinius vietoje vištienos. Nes juose riebalai, o vištienoje – baltymai. :)
Išvada: svarbu ne tik mėsos rūšis, o jos dalis, riebumas ir cholesterolio kiekis. Būtent į tai verta atkreipti dėmesį renkantis mėsą.
Tai ypač svarbu, jei:
- turite padidėjusį cholesterolį
- turite antsvorio ar nutukimą
- esate perimenopauzėje
Tad vien pakeisti jautieną į vištieną dažnai nepakanka.
Štai kas svarbiausia ir tai dažnai pamirštama
Didžiąją dalį cholesterolio pasigamina mūsų pačių kepenys. Organizmas cholesterolį gamina todėl, kad jis būtinas hormonų gamybai, ląstelių membranoms ir kitoms svarbioms funkcijoms. Problema atsiranda ne dėl paties cholesterolio, o tada, kai jo kraujyje tampa per daug. Su maistu gauname tik nedidelę dalį cholesterolio. Kur kas didesnę įtaką jo kiekiui kraujyje turi bendra mityba, fizinis aktyvumas, kūno svoris ir genetika.
Tai reiškia, kad svarbesnis klausimas yra ne „kiek cholesterolio suvalgiau”, o „ką darau, kad organizmas jo gamintų mažiau”. O tai jau priklauso nuo visos mitybos, ne nuo vieno produkto.
Genetikos nepakeisime, bet maistą tikrai galime. Pavyzdžiui:
- Jei kasdien valgote mėsą, bent dalį jos pakeiskite žuvimi ir ankštiniais.
- Kiaulienos dešrytę ant sumuštinio pakeiskite į šaltą kiaulienos išpjovos kepsnį, pjaustytą riekutėmis. Pabandykite!
Norite gauti daugiau praktinių patarimų?
Kaip matote, nėra vieno produkto, kuris padidintų ar sumažintų cholesterolį. Didžiausią naudą duoda visa mityba – tinkamai parinkti produktai, jų įvairovė ir kasdieniai įpročiai. Visą cholesterolio mažinimo sistemą galite gauti tam skirtame 4 paskaitų kurse.
Šiame kurse sužinosite:
- ką valgyti dažniau
- ką mažinti – atsisakyti nieko nereikės
- kaip planuoti dienos mitybą
- gausite sąrašus, konkrečius patarimus bei atsakymus į jūsų klausimus
O ilgainiui galite sutaupyti dar daugiau, nes laikantis patarimų kai kuriems žmonėms gali sumažėti papildų ar vaistų poreikis. Žinoma, vaistai keičiami tik su gydytoju.
