Fruktoze vadinamas vaisių cukrus, t.y. paprastasis angliavandenis, kuris yra meduje, vaisiuose, uogose, melionuose ir arbūzuose. Galvojate, kad fruktozė yra “sveikas cukrus”? Ar taip yra iš tiesų, kalbėsimės su sveikos mitybos specialiste Vaida Kurpiene. 
Mitybos specialistė įspėja, kad žmonės apsigauna manydami, jog pirkdami fruktozę jūs valgysite vaisių cukrų. Gryna kristalinė fruktozė gaunama iš dviejų šaltinių: kukurūzų (krakmolo) arba sacharozės (cukraus). Pastaruoju atveju sacharozė (cukrus) suskaidomas į gliukozę ir fruktozę. Taigi apie vaisius nėra nei kalbos.
Be to, vaisių cukrus, esantis šviežiuose vaisiuose pasisavinamas lėčiau dėl vaisiuose esančių skaidulų. Kai skaidulos pašalintos, pasisavinimas pasikeičia.
FRUKTOZĖS PRIVALUMAI
Fruktozė yra 1.2-1.8 kartų saldesnė už cukrų, taigi jos reikia mažiau nei cukraus. Fruktozės glikeminis indeksas yra žemas, taigi neišbalansuoja gliukozės lygio organizme, ir nesukelia alkio priepuolių, kaip cukrus.
Primename, kad kai fruktozė susijungia su gliukoze – susidaro cukrozė. Cukrozė natūraliai yra cukriniuose runkeliuose, cukranendrėse, kukurūzuose ir kituose augaluose. Kai šie augalai apdorojami ir rafinuojami cukrozė tampa cukrumi, kurį naudojame maisto gaminimui.
NEIGIAMOS FRUKTOZĖS SAVYBĖS
Cukrozės ir fruktozės didelis vartojimas neramina, nes jis įtakoja ne tik nutukimą, diabetą ir naują ligą, vadinamą nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, kuri kankina apie trečdalį JAV gyventojų. (Galite apie tai daugiau pasiskaityti Harvard Health Letter straipsnyje). Nereikėtų galvoti, kad Lietuvoje daug geriau, nei JAV. Juk 2010 metais darytame Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimo metu paaiškėjo, kad cukrus sudaro net 20% raciono ir daugiausia jo suvartojame “paslėpto” įvairiuose maisto produktuose.
Vaida Kurpienė pasakoja, jog kiekviena žmogaus organizmo ląstelė gali gliukozę naudoti kaip energijos šaltinį. Tuo tarpu fruktozę skaidyti gali tik kepenys. Žinoma, kad šiuo atveju susidaro trigliceridai (tam tikra riebalų forma), šlapalas (šlapimo rūgštis) ir laisvieji radikalai. Nei viena iš šių medžiagų nėra geraTrigliceridai gali pažeisti kepenų funkcijas, o patekę į kraują gali sudaryti riebalų apnašas ant kraujagyslių sienelių. Laisvieji radikalai gali pažeisti ląsteles, fermentus ir netgi genus. Šlapimo rūgštis gali sustabdyti azoto oksido gamybą, kuris apsaugo kraujagyslių sieneles nuo žalos. Kita didelio fruktozės vartojimo bėda yra atsparumas insulinui (angl.insulin resistance), o tai žingsnis link diabeto. Patekus į organizmą dideliam kiekiui fruktozės, kepenys imasi ją skaidyti ir visa kita – sustoja.
SVARBU ŽINOTI
Rafinuota fruktozė  sumažina ne tik cirkuliuojančio insulino ir leptino lygį, bet ir padidina hormono, reguliuojančio sotumo jausmą, grelino (angl.ghrelin) lygį po maisto. Kadangi insulinas ir leptinas mažina apetitą, o grelinas didina apetitą, galima teigti dideli kiekiai fruktozės didina tikimybę nutukti. Be to, fruktozė turi beveik tiek pat kalorijų, kaip ir cukrus. 
Vaida Kurpienė primena, kad cukruje esanti gliukozė greitai suteikia sotumo pojūtį, tačiau išbalansuoja gliukozės lygį kraujyje ir už 1,5-2 valandų sukelia alkio pojūtį, taigi norisi užkandžiauti vėl ir vėl. Tuo tarpu fruktozė, jos kupini sirupai, pvz. agavų sirupas, arba medus nesukelia užkandžiavimo poreikio, bet ir sotumo jausmo nesuteikia. Abiejų rūšių saldikliai neturi jokių maistingųjų medžiagų. Taigi ką renkatės?:)
Apibendrinant galima trumpai pasakyti, kad nei cukrus, nei fruktozė nėra sveika. Visus saldumynus, reikia vartoti saikingai.
Sveikos mitybos specialistė įspėja, kad daugybė cukraus yra paslėpta įvairiuose pusgaminiuose ir maisto produktuose, iš pirmo žvilgsnio visai “nekaltuose”, pavyzdžiui duonoje. Skaitydami etiketes atkreipkite dėmesį į sudėtines dalis, jei ingrediento pavadinimas baigiasi -ozė – tai tam tikros formos cukrus.