Atopinis dermatitas – simptomai

Mokslinės literatūros šaltiniuose, apibūdinant atopinį dermatitą, daugiausia akcentuojami bėrimo plotai, jų intensyvumas ir niežėjimas.

Atopinis dermatitas charakterizuojamas kaip lėtinis intensyvus niežėjimas ar reguliariai atsikartojantys niežėjimo epizodai (Bolognia, Schaffter, Duncan, 2014). Būtina paminėti, jog literatūros šaltiniuose minimi atopinio dermatito sinonimai: atopinė egzema bei neurodermitas.

Atopinio dermatito diagnozė dažniausiai nustatoma pagal klinikinius simptomus, tokius kaip: 

  • baltas dermografizmas (brėžiant odoje atsiranda balti ruožai, kurie vėliau išnyksta), tipinės pasireiškimo vietos (kojų ir rankų linkiai, etc.), 
  • bėrimų morfologija. 

Papildomai vertinama paciento ligos istorija kūdikystės periodu (Bolognia, 2014), nes dažniausiai atopinis dermatitas atsiranda būtent tuo periodu. Įprastai kraujo serume imunoglobulino E (IgE) koncentracija yra padidėjusi net 85% atvejų (Wolf, 2001) arba 75 % atvejų (Bolognia, 2014). 

Atopinio dermatito priežastys

Atopinio dermatito etiologija (ligos atsiradimo priežastis ir sąlygas) nėra aiški, išskiriami keletas šią ligą skatinančių veiksnių: 

  1. fiziniai veiksniai: santykinai maža oro drėgmė, dideli temperatūrų pokyčiai, ekstremalios temperatūros vasarą ir žiemą; 
  2. dirgikliai: vilnoniai bei šiurkštūs audiniai, buitinė chemija, plovikliai, skalbikliai, audinių minkštikliai;
  3. alergija aplinkos veiksniams, pvz., dulkių erkutėms, žiedadulkėms, kontaktiniams alergenams; 
  4. maisto alergija ir atopinis dermatitas mažai susiję, tai aktualu mažai daliai atopinio dermatito pacientų, vos 10 – 30 % jų yra diagnozuota alergija maisto produktams. Todėl neverta net ir dažniausiai alergizuojančių savo nuožiūra išbraukti iš raciono. Dažniausiai suaugusius pacientus (vaikams sąrašas skiriasi) alergizuoja: 
  • kiaušiniai,
  • pienas bei pieno produktai, 
  • žemės ir kiti riešutai, 
  • soja, 
  • kviečiai,
  • žuvis ir moliuskai. 

Svarbu pažymėti, kad kraujo ar odos dūrio tyrimais identifikavus jautrumą specifiniams IgE, tai nebūtinai reiškia, kad ši alergija sukelia atopinį dermatitą (Bolognia, 2014). Epidemiologiniai tyrimai paneigė maisto ir kitų alergenų įtaką atopinio dermatito atsiradimui (James, Berger, Elston, Neuhaus, 2016).

Atopinis dermatitas dažnai yra susijęs su kitomis ligomis bei būklėmis, pvz., astma, alerginiu rinito konjunktyvitu, kurie vystosi priklausomai nuo paciento amžiaus, pagal atopinio maršo eigą (Bolognia, Schaffter, Duncan, KO, 2014). Egzistuoja tikimybė, jog, koreguojant atopinio dermatito būklę, gali būti paveiktos ir susijusios būklės bei atvirkščiai, identifikavus maitinimosi aspektus, veikiančius šias būkles, galima ieškoti sąsajų, kaip teigiamai paveikti AD.

Dabartinis atopinio dermatito gydymas turi ribotas galimybes ir yra daugiausia orientuotas į simptomų gydymą. Iš pateiktos mokslinės literatūros apžvalgos galima teigti, jog maitinimosi įtaka atopinio dermatito būklei vertinama kaip neženkli, pasireiškianti tik kaip alergija specifiniams maisto IgE. Šio darbo teorinėje dalyje tikslingai nagrinėjamos atopinio dermatito ir mitybos sąsajos, eliminavus jautrumą specifiniams IgE antikūnams.

Atopinis dermatitas ir mityba (mokslinis darbas):

Šiame puslapyje skelbiamas mano mokslinis darbas yra koreguotas, kad būtų aiškiau skaitytojui: pridėti paaiškinimai, vengiama santrumpų, pakeisti skyrių pavadinimai (išėmus dalį neaktualios skaitytojui informacijos), naudoti paprastesni žodžiai. Pati daugiau kaip 40 metų sergu atopiniu dermatitu, todėl puikiai žinau, kaip galima beviltiškai jaustis. Dėl šios priežasties skyriau šiai temai beveik pusę metų intensyvaus darbo ir tai atsipirko dideliu džiaugsmu. Tyrimo rezultatai – įspūdingi, teigiamą poveikį pajuto net 86 procentų tiriamųjų. Sunkios būklės pacientų sumažėjo net 5 kartus. Taigi skaitykite, o jei turite klausimų – klauskite konkretaus straipsnio komentaruose.

Mokslinis darbas bus paskelbtas vėliau.