1. Gal galite trumpai pasakyti ar tikrai žindanti mama turėtų maitintis kitaip nei besilaukdama kūdikio?
Žindančios moters mityba nėra niekuo ypatinga. Ji turėtų valgyti įvairų maistą, laikytis pagrindinių maisto produktų grupių proporcijų ir derinimo taisyklių. Nėščiųjų ir žindančių moterų mityboje yra bendrumo – produktai, kurių reikėtų vengti yra panašūs: rūkyti produktai, nepasterizuoti minkšti sūriai (juose gali būti pavojingų vaisiui ir kūdikiui bakterijų Lysteria monocytogenes), pelėsiniai sūriai, žalia žuvis, minkštai virti ar žali, nešvieži kiaušiniai, riebūs olandiški sūriai (ilgai virškinami, daug druskos, cholesterolio), kava, alkoholis, stiprios koncentracijos arbatos, žemės riešutų sviestas (ypač, jei šeimoje yra alergiškų žmonių, sergančių bronchine astma, egzema, šienlige.
2. Tiesa ar mitas, kad tam tikri maisto produktai pereina į pieną ir nuo jų kūdikiui gali pūsti pilvuką? Tarkim kopūstai, aštroka mėsa ir pan.
Motinos pienas (toliau MP) neturi tiesioginio ryšio su mamos skrandžio turiniu. Galima sakyti, jog MP gaminasi iš kraujo, todėl jei mamai pučia pilva, tai žarnyne susikaupusios dujos į kraują nepatenka ir Mp sudėčiai poveikio nedaro. Mamos virškinimo sistemai reaguojant audringai, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus. Mama turi stebėti, jei kūdikio žarnyno sudirginimas (išmatos putoja, gleivėtos, skystos, žalios, su krauju, daug dujų) sutampa su tam tikrais motinos vartotais produktais, jų laikinai reikėtų atsisakyti. Vėliau, kai kūdikis ūgtelės, jo žarnyno branda bus geresnė, galima vėl pabandyti vartoti tuos produktus.
Yra klasikiniai alergenai (braškės, žemuogės, riešutai, citrusiniai vaisiai ir pan.), kurių vartojimui žindymo metu rekomenduojama numatyti 1 savaitę testui: vartoti po truputį ir stebėti kūdikio reakciją, jei ji nepasireiškė per savaitę, produktus galima vartoti. Manoma, jog savaitė – pakankamas laikotarpis alerginei reakcijai išryškėti.
3. Ar yra produktų, kurie gali pakeisti mamos pieno skonį ir kūdikis verks priglaustas prie krūties, nenorės valgyti?
Viena iš priežaščių, kodėl kūdikis verkia priglaustas prie krūties, gali būti motinos valgyti produktai, kuriuose gausu eterinių aliejų: česnakai, svogūnai, porai ir pan. Tačiau, jei mama juos valgė nėštumo metu, vaikas gali nereaguoti. Nėštumo metu rekomenduojama valgyti įvairius produktus, kad kūdikis jų netiesiogiai „paragautų.“ Panašus principas galioja ir žindymo metu – jei mama valgo įvairų maistą, ūgtelėjęs kūdikis lengviau priima papildomą maistą.
4. Ar tiesa, kad jeigu mama netinkamai maitinasi (tik nežinau kaip) ji gali slopinti kūdikio apetitą? Ir atvirkščiai, pilnavertė mityba skatina kūdikio apetitą, o kartu ir augimą?

Mokslininkas Jensen RG (Sant Diego 1995) teigia, jog MP yra galimi apetito inhibitoriai ir stimuliatoriai, taip pat įrodė, jog ryšys tarp MP, kūdikio augimo ir apetito yra: MP kiekis priklauso nuo to, kaip dažnai, ilgai ir kokiu intensyvumu kūdikis žinda. Tik sveikas ir augantis kūdikis yra pajėgus žįsti taip, kad užtikrintų sau reikiamą MP kiekį. Tačiau būtina suprasti, jog tarp motinos mitybos ir Mp negalima dėti lygybės ženklo, nors toks mitas dar labai gajus. Taip Gamta sutvarkė, jog MP gamybai niekada nieko netrūksta: pagrindinės medžiagos imamos iš motinos atsargų, net jei mamos mityba yra skurdesnė, MP nieko nepritrūks, nes trūkstamas medžiagas ims iš mamos organizmo (pvz, kaulų, dantų), ir tik tai kas lieka bus nukreipta motinos poreikiams. Išimtis, kuomet mityba darytų įtaką Mp sudėčiai – ilgo laikotarpio itin skurdi mityba.
5. Ką reiškia visavertė žindančios mamos mityba, ar tai, kad ji turėtų kasdien valgyti tokį maistą, kad organizmui pakaktų vitaminų ir mineralų?
Žindanti moteris turi vadovautis sveikos mitybos piramide (pagrindinė grupė – grūdai, bulvės, daržovės, vaisiai, šiek tiek mažesnė grupė – mėsa, pieno ir kiti baltyminiai produktai, ir pačioje mažiausioje – riebalai, saldumynai) ir užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (8-10 puodelių per dieną). Produktai turi būti įvairūs, švarūs, vitaminingi ir sveikai paruošti, išsaugant kuo daugiau maistinių medžiagų.
6. Kaip paruoštas daržoves rekomenduojate valgyti: virtas ar žalias (be vitaminų turiu galvoje ir galimą pilvuko pūtimą)? Kokių daržovių atsisakyti (jeigu kokių nors reikėtų atsisakyti).

Nuo ilgo virimo, kepinimo, skrudinimo maistinių medžiagų nepadaugėja, todėl daržoves reikėtų valgyti kuo mažiau apdirbtas. Pirmomis savaitėmis po gimdymo, kol naujagimio žarnynas yra jautrus, galima vartoti termiškai apdorotas daržoves: apvirtas, virtas garuose, troškintas. Indai, naudojami maisto gamyboje taip pat daro įtaką – greitpuodžiuose ar garų puoduose ruoštame maiste išlieka daugiau maistinių medžiagų.
7. Toks pats klausimas apie mėsą, kokią ir kaip paruoštą valgyti?
Geriausia mėsą virti, troškinti. Nerekomenduojama kepta, skrudinta, gruzdinta, rūkyta mėsa.
8. Ar mamos pienas bus pilnavertis, jeigu ji yra vegetarė?

Greičiausiai, mamos vegetarės pienas bus pilnavertis, turint galvoje tai, kad dažniausiai vegetarai itin sveika mityba besidomintys ir sveiką gyvenimo būdą palaikantys žmonės. Vegetarėms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog mėsoje esanti geležis yra dvivalentė – ją žmogus gerai įsisavina. Tuo tarpu daržovėse ir vaisiuose esanti geležis – trivalentė, ją mūsų organizmams sunku įsisavinti. Moksliniai tyrimai atskleidė, jog tik radikalaus ir ilgo laikotarpio vegetarizmo atveju (nevalgoma jokių gyvulinės kilmės produktų: mėsos, žuvies, pieno, kiaušinių ir pan.) kinta MP sudėtis, todėl rekomenduojama kasdien vartoti augalinės kilmės produktus, kuriuose gausu B12 vitamino, arba kasdien vartoti B12 papildą (2,6µg per dieną).
9. Ar žindyvei reikėtų valgyti daugiau pieno produktų (gerti pieno), kad jos organizmui nepritrūktų kalcio?

Kalcis – vienas iš tų mineralų, kurių žindančiai mamai reikia 400mg daugiau nei iki nėštumo – t.y. 1200 mg per dieną. Nevartojant pieno produktų, tokį kalcio kiekį užtikrinti būtų sunku. Kalcį lengviau įsisavinti iš rūgusių ir liesesnių/natūralaus riebumo (1-4%) produktų: rūgpienis, kefyras, jogurtas. Tokie kraštutinumai, kaip itin liesi (pvz., 0% jogurtas), arba labai riebūs (pvz., 45-55% fermentiniai sūriai) žindyvėms nerekomenduojami.
Pieno produktai žindančios mamos mityboje yra svarbūs, bet tuo pačiu vartojami saikingai – pieno išgerti galima iki 0,5 litro per dieną. Jei mama gausiai valgo koncentruotus pieno produktus (varškė, sūriai, sviestas), atitinkamai turi sumažinti geriamo pieno kiekį – dėl kūdikio virškinamojo trakto ypatumų ir mamos krūtyse esančių tarpų tarp laktocitų pralaidumo, pieno molekulės lengvai pakliūna į MP, dirgina kūdikio žarnyną, sukelia kūdikiui alergines reakcijas (viduriavimą, kraujavimą iš žarnyno).
10. Jeigu žindyvė jaučia silpnumą, ar gali būti dėl to kalta jos mityba? Galbūt trūksta kokių nors medžiagų, o gal jai gali būti ir kitos problemos.
Mokslinių tyrimų žindyvių mitybos srityje yra nemažai. Pavyzdžiui, tiriant Gambijos, Birmos, Popua naujosios Gvinėjos ir Etiopijos žindančių moterų mitybą, kuri dažnai yra skurdi, nepakankama ir priklausoma nuo oro sąlygų, bei lyginant su moterų mityba pažangiose vakarų šalyse, kur mityba yra turtinga ir pilnavertė, buvo gauti rezultatai: mityba neįtakoja MP kokybės, bet gali paveikti MP kiekį; papildomas maistas mamos racione nedaro įtakos žindomam kūdikiui, tačiau stiprina pačios mamos sveikatą. Pastaroji aplinkybė yra reikšminga žindančios moters savijautai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog mityba – tik viena iš galimų silpnumo priežaščių. Silpnai gali jaustis po dažnų nėštumų, po sunkaus ir ilgo gimdymo, nesulaukiant artimųjų palaikymo, trūkstant pagalbos buityje, užsitęsus prastai nuotaikai, esant nesaugumui ir nerimui dėl ateities, vaikų sveikatos ir pan.
11. Jeigu mamai pradėjo gamintis labai daug pieno, daugiau negu išgeria kūdikis, ar jai reikėtų riboti skysčius, t.y. gerti mažiau, kad neišsivystytų krūtų uždegimas?
Žindanti moteris nėra sifonas – daugiau ar mažiau geriant MP kiekis nekinta. Remiantis moksliniais tyrimais, didesnis ar mažesnis skysčių vartojimas daro įtaką žindančių moterų šlapimo kiekiui. MP kiekis kinta priklausomai nuo to, kaip dažnai, kaip ilgai ir kokiu stiprumu kūdikis žinda. Kadangi pirmiausia užtikrinami kūdikio poreikiai, anot mokslininkų, mama tektų daug dienų negerti ir stipriai dehidratuoti, kad sumažintų MP gamybą, todėl toks metodas yra pavojingas ir nerekomenduojamas. Gamta taip sutvarkė, kad žindanti moteris pagamina daugiau pieno, nei reikia jos kūdikiui. Tokiu būdu, augant vaikui bus patenkinamas poreikis didesniam maisto kiekiui. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog vidutiniškai kūdikis išžinda 2/3 krūtyje esančio MP, o vienas trečdalis lieka. Visiškai ištuštinti krūties nepavyks ir dėl to, jog MP gaminasi nuolat, net ir žindymo metu. Esant situacijai, kuomet po maitinimo krūtyje jaučiamas tvinkimas, krūtis veržia, reikia kūdikį dažniau glausti prie krūties. Likęs krūtyse pienas signalizuoja moters hormonų sistemai, jog MP gamybą reikia mažinti.
12. Ar gali kūdikis netoleruoti kai kurių produktų kuriuos mama suvalgo? Kuo tas netoleravimas pasireiškia? Kaip sužinoti kurie produktai jam kenkia?

Taip, gali, ypač po gausaus pieno produktų ir kitų, „klasikiniais alergenais“ vadinamų produktų vartojimo. Žindanti moteris turėtų stebėti kūdikio išmatas. Jei pastarosios staiga pakito (tapo purškiančios, putotos, gleivėtos, kraujingos, žalios ir pan.) reikėtų peržvelgti ir atitinkamai pakoreguoti savo mitybą: įtarimą keliančių produktų laikinai atsisakyti.
13. Jeigu mamai nesiseka numesti per nėštumo priaugto svorio, ar gali ji žindydama kūdikį skaičiuoti kalorijas ir valgyti mažiau? Ar tiesa, kad vienoms žindyvėms svoris krenta, o kitoms kaip tik padidėja žindymo periodu? Kas tai lemia, genetika ar netinkama mityba?
Yra nustatyta, jog žindančios moters organizmas MP gamybai sunaudoja vidutiniškai apie 500 kcal per dieną. Žindyvės intuityviai pasirenka koloringesnį maistą arba didesnį maisto kiekį: English RM ir Hitchcock mokslinės studijos parodė, jog žindančios moterys suvartoja vidutiniškai 2460kcal per dieną, nežindančios moterys apie 1880kcal, skirtumas – 580kcal dienai. Jei mama supranta, kad viskam yra savas laikas, antsvorio problemų nebūna – kūdikiui ropojant, pradėjus vaikščioti – mama gyvena vis aktyvesni gyvenimą, daugėja namų ruošos darbų, svoris pats savaime normalizuojasi, jokių dirbtinių pastangų neprireikia. Problemos atsiranda tuomet, kai tik ką pagimdžiusi moteris painiojasi tarp socialinių vaidmenų – nori būti sveika ir sveiko vaiko mama, bet tuo pačiu ir graži viliokė su vapsvos liemeniu savo vyrui. Kiaurą dieną sėdėti prie TV ar kompiuterio ekrano, mėgautis šokoladu ir bulvių traškučiais, arba kankintis bado dietomis – tai tik kraštutinumai, į kuriuos leistis žindyvei nepatariama. Nepamirškime, jog pagimdžiusios moters organizmas visus resursus nukreipia į naujagimio išlikimą, t.y. MP gamybą, todėl žindanti mama suvartodama mažiau nei 1800kcal per dieną, žaloja savo sveikatą.
14. Kiek ir kokių skysčių turėtų išgerti maitinanti mama? Ar tinka kava, arbata, sultys (natūralios ar iš parduotuvės)?
Reikėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, įprasta išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną. Tinka vanduo, silpnos koncentracijos žolelių arbatos, raudonoji Roibos arbata, naminės sultys, kompotai, džiovintų vaisių ir sėklų nuovirai, saikingai – pienas. Nerekomenduojama: · Kava – kofeinas patenka į MP, kurio šalinimui naujagimio nebrandi virškinimo sistema dar nepasiruošus, todėl kofeinas kaupiasi, sukeldamas naujagimiui budrumą, dirglumą, nerimą, prastą miegą. Kūdikui sulaukus 6 mėnesių, mama jau gali saikingai mėgautis kava – 1 puodelis nestiprios kavos per dieną nesukels kūdikiui neigiamos reakcijos.
Juoda ir žalia arbata – jose esantys taninai išplauna iš organizmo mikro ir makro elementus (vitaminus, mineralus, geležį ir pan.)
Pramoninės gamybos sultys – jose esantys dažikliai, skonio stiprikliai, dirbtiniai aromatai ir kiti priedai bei didelis cukraus kiekis nenaudingi žindančiai mamai.
Spec. arbatos žindyvėms – jose esantys žolelių mišiniai per daug biologiškai aktyvūs, o reklamuojamas teigiamas poveikis laktacijai nėra įrodytas tyrimais.
Alkoholis – pasižymi itin maža molekuline mase, lengvai patenka į MP, todėl draudžiamas vartoti žindymo metu.
15. Ar žindančiai mamai patartina vartoti papildomai vitaminus?
Nepatartina. Nėra vieningos nuomonės, kiek žmogaus organizmas geba įsisavinti sintetinių vitaminų ir papildų. Manoma jog panaudojama iki 30%, likę 70% turėtų būti pašalinti, tačiau gali kauptis organizme, provokuoti alergijas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindančioms mamoms visus reikalingus vitaminus ir mineralus gauti su maistu. Mitybos papildymas vitaminais ir papildais gali būti taikomas tik tuomet, kai visos kitos priemonės mitybos turtinimo priemonės išnaudotos ir tik esant kraštutiniams atvejams: maisto ribojimas iki
16. Ką daryti, jeigu mama neturi apetito, prisiversti valgyti?
Skaitytoja sako, kad ji ryte suvalgo nedidelį jogurtą, pietums jai pakanka salotų, o vakarienei banano. Sako, kad pagimdžiusi labai prarado apetitą. Sunku tokį maistą pavadinti pilnaverte mityba. Įprastai, pagimdžiusios sveikos moterys valgo daugiau nei iki nėštumo. Sumažėjus apetitui reikėtų ieškoti priežasčių – taip gali būti dėl prislėgtos nuotaikos, sergant depresija, infekcinėmis ligomis, kitomis ligomis (pvz., anoreksija) ir pan. Apetito reguliavimas vyksta smegenyse, pagal hormoninės sistemos signalus. Svarbu žinoti, jog laikinas apetito pablogėjimas nedarys įtakos MP, tačiau neigiamai paveiks moters sveikatą. Apetitą galima paskatinti daugiau būnant gryname ore, valgant vitamino C turintį maistą, jei šios priemonės negelbsti – kreiptis į gydytoją.
17. Kokius vaisius gali valgyti žindyvė, tinka visi ar geriau vengti egzotinių ir kodėl?
Vaisiai turi daug cukraus, todėl prioritetą reikėtų teikti daržovėms. Geriausiai vartoti tokius vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų gyvenamoje geografinėje srityje. Egzotiniai vaisiai turi privalumą, jog jais mėgautis galime šaltuoju metu, kuomet vietinių vaisių atsargos yra išsekusios, tačiau įvežtinių vaisių trūkumų yra nemažai: ilgas transportavimas – terpė įvairiems mikroorganizmams daugintis, nenatūralus ir pagreitintas nokinimas specialiose kamerose bei purškimas chemikalais – prailgina vaisių patrauklumą, tačiau gali būti pavojingi žindančiai mamai ir jos MP gaunančiam kūdikiui.
18. Jei labai norisi torto, ar galima jo suvalgyti? Ar nepakenks kūdikiui torte esantis kremas? Ar gali žindyvė pasimėgauti saldainiais, šokoladu, ledais?
Saldumynai, riebalai, cukrus yra pačioje sveikos mitybos piramidės pabaigoje, juos vartoti galima, tačiau saikingai. Tortas, kremas, saldainiai, ledai – kūdikiui nepakenks, tačiau reikėtų vartoti ne tik saikingai, bet ir kuo natūralesnius produktus – perkant peržiūrėti sudėtį, vengiant cheminių priedų. Šokolado vartojimas – dažna alergijų priežastis, tad reikėtų vartoti saikingai stebint kūdikio reakciją.
19. Jei mama valgys sunkiai virškinamą maistą ir kūdikis sunkiai virškins pienuką?
Ryšys tarp mamos virškinimo ir žindomo kūdikio virškinimo nėra pastebėtas.
Reikėtų atkreipti dėmesį į produktų eiliškumą: pirma valgyti lengviau virškinamą maistą (šviežias daržoves, vaisius), paskui termiškai apdorotą (košes, duoną, virtas daržoves), pabaigoje mėsą ir kitą baltyminį maistą. Jei to nepaisysime, mėsa „užstos“ kelią obuoliui, jis rugs, pus, sutriks virškinimas, kaupsis dujos žarnyne.
20. Gal galėtumėte paminėti kokias klaidas dažniausiai daro žindančios mamos ir patarti jų išvengti?
Šiuolaikinės mamos yra labai atsakingos – daug skaito, lanko kursus nėštumo metu, todėl klaidas daro tik suklaidintos kitų – forumo komentarų, draugių, bet dažniausiai dėl medikų klaidingų patarimų. Jei pastarieji dažniau atnaujintų žinias ir skaitytų anglų kalba – daugėtų žindomų kūdikių, mamoms žindyti sektųsi lengviau, o ir žindymo konsultantams gerokai sumažėtų darbo. Populiariausi mitai:
„Kmynų arbata, chalva, pienas – didina MP kiekį“. Jokie maisto produktai ar gėrimai laktacijos neveikia – nesvarbu ar kmynų arbata, ar vanduo, ar sriubos lėkštė – MP kiekis nekinta.
„Kuo daugiau gersiu, tuo daugiau pieno gaminsis“. Pastebėtas priešingas efektas – itin didelis skysčių vartojimas – krūvis inkstų sistemai, savotiškas šokas organizmui, todėl MP mažėja.
„Po 1 metų MP nevertingas“. Priešingai, MP sudėtis nuolat kinta, vaikui sulaukus 1 metukų – MP stipriai padaugėja imunoglobulinų ir kitų apsauginių faktorių, kurių reikia taip uoliai aplinką tyrinėjančiam vaikui. PSO rekomenduoja žindyti vaikus iki 2 metų, vėliau tęsti žindymą jei to nori abu – mama ir vaikas.
Šaltinis: www.mamospienas.lt

4.5 10 votes
Patiko? Įvertinkite!