Nusižiūrėjau nuo Dovilė Filmanavičiūtė kaip ji keliaudama su darbo reikalais po Lietuvą skiria laiko ir sau – pasidairyti ir pasisemti įspūdžių. Važiavau į Biržus bei Mažeikius vesti seminarų ir su savimi pasiėmiau visą šeimyną – išlėkėme gimtos šalies pažiūrėti – kur nesame niekada buvę. Prieš važiuodama klausiau jūsų rekomendacijų ir nuoširdžiai dėkui už jas, papasakosiu kurios pasiteisino ir žinoma, prilipdysiu savo pastebėjimų ir patarimų 

Maistas kelionėje

Kelionė po Lietuvą prasideda nuo… ilgo sėdėjimo automobilyje. Panašu, kad yra kelių tipų keliautojai, jei kalbame apie maistą.

(1) Vieni, neplanuoja ir nepasiima jokio maisto į kelionę ir tada stoja degalinėse ar pakelės užeigose. Gerai, kad jau yra ir kai ko gero jose nusipirkti. Tik dažnokai tie pasirinkimai vis tiek prastokai baigiasi 🙂

Kiti, (2) atvirkščiai, pasiima tiek maisto, kad armiją pamaitintų ir dar neišvažiavus iš miesto ima užkandžiauti. Kaip prie TV sėdėdami.

Aš trečio (3) tipo keliautoja ? Bent prieš dieną iki kelionės pagalvoju:
– kokiu dienos metu keliausime
– kiek bus praėję nuo valgymo
– kur ir kada kitą kartą valgysime
– kiek žmonių valgys
ir atitinkamai pasirūpinu reikiamiems valgymams skirtu maistu.

Šį kartą keliavome keturiese, išvykome praėjus porai valandų po pusryčių, taigi netrukus išvažiavus į autostradą turėjo ateiti priešpiečių metas. Tam buvau pasiruošusi – namo sode prisiskynusi vyšnių dėžutę – pakako visai šeimynai.

Pavakariams pasiėmiau daržovių, o pietus planavome suvalgyti pakeliui.

Pietūs Pasvalyje

Man rekomendavote netoli Biržų apsilankyti Raubonių parke, daug kas sakė, kad labai smagu su vaikais. Tiesą sakant net labai nesidomėjau kas ten bus, tik pasižiūrėjome kur tai yra. Keletas žmonių nerekomendavo vagyti ten esančioje kavinėje dėl prastos kokybės, taigi sustojome Pasvalyje ir ėmėme ieškoti maisto. Centrinėje sutvarkytoje miesto aikštėje – dvi kavinės. Picerija su lauko kavine, kurioje sėdėjo keltas žmonių, ir „seno kirpimo“ kavinė „Arka“ (Pas Rimą). Nebuvau nusiteikusi picos valgyti nei vaikams siūlyti. Tai užsukome į Arką, ji didelė, tačiau įžengus nebuvo nei vieno lankytojo, tik trys darbuotojai gilumoje prie baro bendravo tarpusavyje ir į mus neatkreipė jokio dėmesio. Ir gerai, nes įėjus mūsų žingsniai sulėtėjo ir noras čia valgyti sumažėjo. Užuodžiau senų riebalų kvapą, susižvalgėme su vyru ir be žodžių apsisukome ir išėjome laukan. Dar bandžiau apeiti kvartalą ir paieškoti kitų valgymo vietų internete, tačiau teko prisėsti picerijoje. Žmonių ten buvo nuolat. Viduje aplinka labai paprasta, bet sėdėti alėjoje smagu. Meniu (įdėjau foto): koldūnai, picos ir šaltibarščiai. Vaikams užsakėme picą, o aš sau – šaltibarčių.

Beje, nuvažiavus į Raubonių parką mačiau net kelias maitinimo įstaigas. Pirmojoje, prie įvažiavimo, pilna žmonių, kitoje – giliau, kur maista palapinėse gamina – žmonių mažiau. Pastarojoje, mačiau ant stalų lėkštes su daug daržovių ir neperkepusiais šašlykais. Tad jei vėl ten keliautumėme valgyčiau ten arba sustočiau anksčiau – Panevėžyje.

Bet nėra to blogo, kas į gerą neišeitų. Pirmiausia – pica patenkinti vaikai ?, o antra, pirmą kartą apsilankiau Pasvalyje – nuostabaus grožio miestelis. Sutvarkyta pagrindinė aikštė, tiltas per upę, nuo kurio atsiveria puiki bažnyčios panorama ir žaidžiantys lauke (!) vaikai.

Taigi įsukame į Raubonių parką, kaip man atrodė viduryje niekur, o ten… autobusai, pilna automobilių parkavimo aiškštelė ir turint mintyje, kad tai buvo trečiadienio dienos vidurys.
Bilietus reikia pirkti atskirai:
– dinozaurų parkas
– zoologijos sodas ir atrakcionai

Dino parkas ir zoologijos sodas

Nusiteikusi buvau skeptiškai, bet jei jau atvažiavome – reikia linksmintis Taigi pirmiausia – dino parkas. Galvojau bus eilinė nesąmonė – kelios prastos kokybės iškamšos tarp medžių. Bet mano nuostabai – daugybė didžiulių dinozaurų, net pamečiau skaičių bevaikščiodama. Dinozaurai priėjus juda ir leidžia garsus, o parko takeliai vinguriuoja gražiame miške, pailsus – suoliukai poilsiui. Vienas malonumas, patiko ne tik vaikams, bet ir man. Praėjome maždaug per pusvalandį, gal ir šiek tiek ilgiau užtrukome, nes laiko nefiksavau.

Sekantis etapas – zoologijos sodas ir atrakcionai. Pradėjome nuo pasivažiėjimo elektrinėmis mašinėlėmis. Kiek save mažą atsimenu Klaipėdos atrakcionų parke tai buvo vienintelis atrakcionas, kur man labai patiko ir norėdavau dar ir dar. Tai šį kartą buvo taip smagu šiltam vėjui pučiant pralėkti mašinėle, prisiminiau vaikystę ir tą džiaugsmą, užplūstantį krūtinę bandant išlaviruoti.

Vaikams nuėjome parodyti žvėrelių. Tik buvo gaila  meškos, kuri dideliame karštyje marširavo pirmyn atgal aptvare palei siena bei prie tvoros susipietusių kengūrų, nes tik ten rado pavėsį. Nors aptvarai tikrai dideli ir dalis žvėrelių visai smagiai leido laiką, pavyzdžiui, laisvai bėgiojantys kiškiai ir visai nebaigščios stirnos.

Ir pabaigai vaikai siautė ant batutų su gumomis, lipo kopimo sienele, sukosi pripučiamuose ratuose,

Sakyčiau jei su vaikais, tai ten reikėtų važiuoti visai dienai, nes mes praleidome geras tris ar keturias valandas ir laiko buvo mažai. Kalbant apie pinigus tai gal kas komentaruose parašysite kiek kainavo, nes mokėjo mano vyras ir tiksliai nepamename, gal už bilietus sumokėjome apie 40 eur visai šeimai, bet čia tik apytiksliai.

Važiuojame į Mažeikius nakvynei ir traukiame daržoves iš dėžutes: paprikas ir agurkus pavakariams.