Infekcija ir jos sukėlėjas

Listeria monocytogenes bakterijos – Listeriozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia gramteigiamos lazdelės formos Listeria monocytogenes rūšies bakterijos. Tinkamiausia temperatūra L. monocytogenes rūšies bakterijoms augti ─ 37°C. Temperatūra nuo -0,4°C iki 45°C taip pat yra tinkama daugintis šios rūšies bakterijoms. Todėl skirtingai nuo kitų per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, listerijos gali daugintis užterštuose maisto produktuose, laikomuose šaldytuve. Bakterijos auga aplinkoje, kur sumažėjęs deguonies kiekis, dauginasi terpėje, kurioje druskos koncentracija viršija 10 proc. Brandinimo metu listerijos gali daugintis minkštuose sūriuose. Listerijos greitai žūva verdančiame vandenyje, jautrios dezinfekantams.

L. monocytogenes rūšies bakterijos sūdytoje mėsoje gali išgyventi iki 400 dienų, kopūstų sultyse – iki 25 dienų. Tvenkinių vandenyje listerijos išgyvena iki 3,5 mėnesio.

Paplitimas

Listeriozė yra paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet šia liga suserga apie 2500 žmonių, iš jų – 500 miršta. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 m. užregistruoti ir patvirtinti 1554 žmonių susirgimo listerioze atvejai, 20 proc. sirgusių šia liga ─ mirė. Lietuvoje 2008 m. listerioze susirgo 7 žmonės.

Rizikos grupės. Didžiausią rizikos galimybę susirgti šia infekcija turi nėščios moterys, naujagimiai, asmenys, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs, sergantys vėžiu, diabetu, inkstų ligomis, AIDS, vyresnio amžiaus žmonės. Nėščioms moterims rizika susirgti listerioze padidėja 20 kartų, sergantiesiems AIDS – 300 kartų.

Klinika

Listeriozės vidutinis inkubacinis periodas ─ 3 savaitės. Liga pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, kartais virškinimo trakto sutrikimais ─ pykinimu, viduriavimu. Jei infekcija išplinta į centrinę nervų sistemą, galimas galvos skausmas, kaklo sustingimas, pusiausvyros sutrikimas, konvulsijos. Nėščioms moterims liga gali pasireikšti lengvais gripo simptomais, tačiau dažniausiai pasireiškianti ligos klinika gali būti: persileidimas, priešlaikinis gimdymas, vaisiaus mirtis ar naujagimio listeriozė.

Plitimo būdai

Listeriozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose ir laukiniuose žinduoliuose, paukščiuose. Su gyvūnų fekalijomis patekusios listerijos aptinkamos dirvožemyje, vandenyje, dumble, silose.

Apie 10 proc. žmonių tampa besimptomiais nešiotojais, kurie taip pat išskiria listerijas su fekalijomis.

Pagrindinis listeriozės plitimo būdas ─ užsikrėtimas maistu. Žmogus gali užsikrėsti vartodamas nepakankamai termiškai apdorotą mėsą: kiaulieną, jautieną, paukštieną, taip pat – daržoves, nevirintą, nepasterizuotą pieną ir iš jo pagamintus produktus. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas listerijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis. Į maistą listerijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa, paukštiena, užterštos listerijomis daržovės. Naujagimiai listerioze gali užsikrėsti per motinos placentą, gimdymo takus.

Prevencija

Kad neužsikrėstume listerioze, būtina laikytis šių rekomendacijų:

  • Rizikos grupės asmenims ypatingai vengti minkštų sūrių (Feta, Brie ir kt.), nevirinto, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų, bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto (ypač pašteto), šaltai rūkytų jūros produktų, šaltai rūkytų dešrų.
  • Vartoti gerai termiškai apdorotą gyvūninės kilmės maistą: kiaulieną, jautieną, paukštieną ir kt.
  • Žalią mėsą, paukštieną laikyti atskirai nuo daržovių, termiškai apdoroto ar vartojimui paruošto maisto.
  • Kruopščiai plauti žalias daržoves prieš vartojimą.
  • Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.
  • Atidžiai nuplauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis.

Šaltinis www.nmvrvi.lt

0 0 votes
Patiko? Įvertinkite!