Prisipažinsiu – į pirmosios pagalbos mokymus važiavau galvodama, kad didelių staigmenų nebus, bet praktiškai atnaujinti žinias labai norėjau. Ne tik dėl licencijos, bet ir dėl asmeninės ramybės.
Bet per kelias valandas sužinojau ne tik tai, kiek daug kas pasikeitė per pastaruosius metus, bet ir kiek klaidingų įsitikinimų turime. Nuo automobilio vaistinėlės turinio ir turniketų naudojimo iki defibriliatorių, užspringimo ir gaivinimo.
Kai vaikai buvo maži, bijojau ir vis pagalvodavau kas bus, jei užsprings. O dabar, kai artimieji vis vyresni, dažniau prisimenu apie kitas rizikas: infarktą, insultą. Juk dabar ištinka ir visai jaunus žmones, net 40-ies.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu aštuoniais dalykais, kurie mane nustebino labiausiai ir kuriuos, manau, verta žinoti kiekvienam iš mūsų. Nuo mamų ir tėčių iki vyresnių žmonių, nuo pritaikymo kitiems iki pagalbos…sau!
Automobilio vaistinėlė tik tech. apžiūrai?
Štai ir ne, ten daug vertingų dalykų. Duosiu namų darbų: atsidarykite ir pasižiūrėkite, kas joje yra. Bent jau žinosite, ką turite ir kam tai naudojama, jei prireiks. Ten yra ne tik pleistrai ar tvarsčiai.
Folija – vėsinimui ir šilumos palaikymui. Ar žinojote, kad skirtingos pusės skirtingai veikia? Viena pusė atspindi šilumą atgal į kūną, kita – atspindi saulės spindulius. Vadinasi, gali būti naudojama ir kai žmogų reikia šildyti, ir kai reikia saugoti nuo perkaitimo. Pasitikrinti pačioje vaistinėlėje – dauguma kokybiškų folijų turi instrukcijų piktogramą ant pakuotės.
Jei reikia šilumos, visada svarbu uždengti galvą. Nes per ją prarandama labai daug kūno šilumos. Štai kodėl žiemą taip norisi kepurės. 😄
Tuo tarpu galūnių kraujagyslės gali spazmuoti ir sumažinti kraujo tekėjimą, tačiau galvos kraujagyslės išlieka išsiplėtusios – tai mechanizmas smegenims apsaugoti.
Turniketas. Nuotraukoje aš savo koją užsiveržus. Tiesa nedaug, nes iš tiesų užveržiant kraujavimą pradėtumėm vaitoti iš skausmo.
Prisimenate ilgą guminę juostą, kurią tvirtai užverždavo stipriai kraujuojant ar imant kraują iš venos? Paaiškėjo, kad taip dažnai būdavo sužalojama kraujagyslė ir dabar jie – draudžiami. Dabar naudojami tik turniketai. Išsibandykite, nes kai bus stresas, nebus aišku ką su jais daryti. Beje, įdomu, kad mano abiem vaikams mokykloje darė mokymus ir jie mokėjo tai daryt!
Automobilio vaistinėlėje yra ir plastikinė plėvelė su specialia membrana dirbtiniam kvėpavimui – ji apsaugo ir Jus. Verta pažiūrėti, kur ji yra, dar prieš to prireikiant.
Mane sukrėtė praktinė dalis – gaivinimas
Atrodo, spaudi krūtinę ir tiek, bent jau filmuose taip atrodo. O kai reikia daryti pačiai, greitai supranti, kad čia rimtas fizinis darbas ne tik rankomis, o visu kūnu. Kitą dieną pilvo preso raumenis jaučiau lyg po geros treniruotės.
O kai reikėjo gaivinti 120 kg sveriantį manekeną supratau, kad tikėtina, jog man paprasčiausiai neužtektų jėgų. Instruktoriai parodė tada ir kitų sudėtingesnių variantų.
Nuolat kalbu apie svorį, ką jis reiškia gyvenimo kokybei ir sveikatai. Tačiau pirmą kartą pagalvojau: o kas, jeigu daug sveriantį žmogų reikėtų gelbėti? Aišku gerai būtų, kad gyvenime šių žinių neprireiktų, bet tiek širdies masažas, tiek padėti užspringusiam abu veiksmai tampa reikšmingai sudėtingesni.
Nesąmonės filmuose ir kraupus faktas apie moteris
Žinote tą sceną, kai ligoninėje mirštant žmogui monitoriuje pasirodo tiesi linija, visi pradeda bėgioti, pajungiamas defibriliatorius, šaukia atsitraukti ir bando gaivinti?
Tai čia nesąmonė, įdomu kaip gydytojai jaučiasi tai kaskart žiūrėdami. Defibriliatorius nėra skirtas „užvesti širdį iš naujo“. Jis naudojamas tada, kai širdis virpa chaotiškai, ritmui atstatyti. O kai monitoriuje matoma tiesi linija – tik širdies masažas, kad kraują judintų mechaniškai.
Pirmos pagalbos mokymų metu dėstė gydytoja reanimatologė, atkreipė į tai dėmesį, o niekad apie tai nesusimąstydavau. O Jūs?:)
Kraupus faktas – teigiama, kad 35% moterų nesulaukia laiku defibriliatorių, nes žmonės bijo jas apnuoginti ir jos… miršta, nors galėjo gyventi. Nors kai praktikavomės pagal lipdukų klijavimą, jei nėra labai didelė krūtinė, net su liemenėle gali likti – netrukdo :(
Beje, išbandžiau tris skirtingus defibriliatorius. Kol susigaudai, kur ką spausti, praeis laiko. O jei reikia vaikui perjungti dar sunkiau. Gerai, kad nuo 2030 m. rengiamasi juos standartizuoti (suvienodinti) – tikrai reikalinga.
Užspringimas – patarimas visiems
Jei užspringote, dėl mandagumo niekada neikite į tualetą kosėti! Ten didžioji dalis užspringusių žmonių ir miršta, nes nėra kas pagelbėja.
Mokymuose treniravomės, kaip padėti užspringus kūdikiui, vaikui ir suaugusiajam. Ir dar kartą įsitikinau, kad kai skaitai internete ar žiūri video, atrodo viskas aišku, bet kai reikia pačiam veikti, stresas smegenis įjungia visai kitu režimu.
Kai vaikai buvo dar kūdikiai, vis pagalvodavau, o kas bus jei užsprings, per kiek greitoji atvažiuos? Ar spės? Per kursus pagalvojau, kad tokius mokymus būčiau norėjusi praeiti dar prieš pirmą gimdymą. Ar bent jau prieš pradedant primaitinti kietu maistu.
Ar jūs mokėtės kaip padėti vaikui užspringus? Mano bičiulė sakė, kad jas mokė gimdymo kursuose. Manęs – tikrai ne. Tikiuosi, kad šių žinių niekada neprireiks, bet ramybės jos suteikia daug.
Beje, mano abu vaikus (jie skirtingose mokyklose) mokė pirmos pagalbos pagrindų. Tai tas džiugina, kad kitaip pradeda žiūrėti jau mokykloje būdami.
Pabaigai
Dar kartą paskatinsiu – persižiūrėkite bent jau automobilio vaistinėlę. O jei yra galimybių – nueikite į praktinius pirmosios pagalbos kursus.
Buvau mokymuose, skirtuose sveikatos priežiūros specialistams. O jūs pasidomėkite, kur verta eiti, nes kai kur į tai vis dar žiūrima pro pirštus. Rinkitės tik ten, kur duoda patiems viską daryti: uždėti turniketą, gaivinti, naudoti defibriliatorių, mokytis pagalbos užspringus. Jei žinote gerus, šio straipsnio komentaruose pasidalinkite – kas konkrečiai patiko, ne tik pavadinimą.
Kuo daugiau žmonių mylime, tuo svarbiau žinoti, kaip jiems padėti, jei vieną dieną to prireiktų. Tada būsime visi saugesni. Aš irgi :) Juk nė vienas nesame apsaugotas nuo nelaimių ir ligų.
