Antioksidantai gali neleisti susidaryti laisviesiems radikalams, neutralizuoti jau susidariusius ir atitaisyti jų sukeltus pažeidimus. Kalifornijos universiteto (Berklyje) genetiko Bruso Eimso nuomone, kiekvieną parą per kiekvieną mūsų organizmo ląstelę pereina milijonai deguonies molekulių, ir laisvieji radikalai turi galimybę apie 100 000 kartų pažeisti genetinę ląstelių medžiagą, arba DNR. Patrulių vaidmenį atliekantys antioksidaciniai fermentai nedelsdami puola į pagalbą ir pataiso pažeistuosius genus (99-99,9% padarytos žalos). Bėda ta, kad apie 1.000 kasdien padaromų naujų pažeidimų išlieka neatitaisyti ir nuolatos kaupiasi. „Kol pasenstame, kiekvienoje ląstelėje atsiranda begalės pažeidimų”, – sako B. Eimsas. Kuo labiau pažeidžiamos ląstelės, tuo spartesnė senatvė ir didesnė tikimybė susirgti.
Buvo apskaičiuota, kad, sulaukus 50-ies metų, apie 30% ląstelėse esančių baltymų dėl žalojančio laisvųjų radikalų poveikio jau būna pažeisti. Pažeidžiamiausios yra riebalų molekulės, esančios gležnose ląstelių membranose ir kraujyje. Veikiami laisvųjų radikalų, šie riebalai oksiduojasi ir pasidaro netinkami, panašiai kaip sugenda šiltai laikomas sviestas.
Vienas iš būdingų senstančios odos požymių yra rudų dėmelių, panašių į strazdanas, pasirodymas. Tai neabejotinas ženklas, kad laisvieji radikalai gadina lipidus (riebalus) odoje, paversdami juos tam tikru pigmentu — lipofuscinu.
Kaip saugotis?

  • Vengti laisvųjų radikalų susidarymo priežasčių;
  • Vengti maisto produktų, kurie lengvai oksiduojasi. Pavyzdžiui: kukurūzų aliejus, margarinas, sausi kiaušinių milteliai, kurių nemažai būna pusgaminiuose ar pagamintuose maisto produktuose;
  • Vartoti pakankamai antioksidantų. Jie aktyvina detoksikacijos sistemas, kurios šalina tam tikrus laisvuosius radikalus;
  • Vartoti medžiagas netiesiogiai stimuliuojančias fermentus.

Taigi aprūpindami savo ląsteles antioksidantais, jūs lėtinate jų senėjimą. Kas veikia kaip antioksidantai?

  • Vitaminai
  • Mineralai
  • Fermentai
  • Hormonai
  • Karotenoidai
  • Flavonoidai
  • Fenoliai ir fenolinės rūgštys
  • Kiti potencialūs antioksidantai

Beje, vitaminai C ir E veikia sinergiškai, todėl, vartojant šiuos vitaminus vienu metu, jų antioksidacinis poveikis yra stipresnis nei kiekvieno jų vartojant atskirai.
Laisvųjų radikalų gamybą mažina kofermentas Q10. Šis kofermentas yra gaminamas žmogaus organizme, kur pagrindinė jo funkcija vidinis audinių kvėpavimas. Kadangi kofermentas Q10 mažina laisvųjų radikalų gamybą, jis mažina ir oksidacinį stresą.
Folio rūgštis ir vitaminas B12 mažina homocisteino kiekį, kuris yra vienas svarbiausių vidinių laisvųjų radikalų gamybos skatintojų. Įrodyta, kad vartojant folio rūgštį ir vitaminą B12 sumažėja homocisteino kiekis kraujyje, kartu su juo ir laisvųjų radikalų gamyba.
Ištyrus Vakarų visuomenės mitybą, paaiškėjo, kad daugiausiai antioksidantų žmonės gauna ne valgydami vaisius ir daržoves, bet gerdami arbatą. Žaliojoje arbatoje esantys polifenoliai suteikia arbatai stiprių antioksidacinių savybių. Nustatyta, kad žaliosios arbatos antioksidacinis poveikis 40 kartų stipresnis už vitamino C ir 20 kartų – už vitamino E antioksidacines savybes.
Stipriausių antioksidantų mūsų maiste 10-tukas:

  1. Mažos raudonos pupos , 1/2 puodelio
  2. Mėlynės, 1 puodelis
  3. Raudonos (inkstinės) pupos, 1/2 puodelio
  4. Pinto pupos, 1/2 puodelio
  5. Šilauogės, 1 puodelis
  6. Spanguolės, 1 puodelis
  7. Artišokai, 1 puodelis
  8. Gervuogės, 1 puodelis
  9. Natūraliai (iki 40 laispsnių Celsijaus) džiovintos slyvos, 1/2 puodelio
  10. Avietės, 1 puodelis

Šaltinis: Gabrielė Štaraitė www.busiusveikas.lt