Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje. Tam tikras jų kiekis augaluose visada yra natūraliai. Sveikatos apsaugos ministerija perspėja, jog didelės nitratų dozės, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali būti toksiškos organizmui. Vadovaujantis Lietuvos suaugusiųjų gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimo duomenimis Lietuvos gyventojai su visais maisto produktais, įskaitant vandenį, negauna sveikatai pavojingų nitratų kiekių.

Praktiški patarimai:

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, kad sumažintume nitratų kiekį maisto gamybai reikėtų naudoti tas daržovių dalis, kuriose kaupiasi mažesnis nitratų kiekis, pavyzdžiui, nulupus agurką bei nupjovus prie kotelio esančią (2–3 cm) dalį, nitratų kiekis sumažėja 15–20 proc. Apdorojant maistą (mirkant, konservuojant, rauginant, naudojant druską, vitaminą C), taip pat sumažėja nitratų kiekis, pavyzdžiui, luptose virtose bulvėse nitratų kiekis gali sumažėti 65–80 proc., virtose morkose – 60 proc.. Verdant 1 proc. valgomosios druskos tirpale, nitratų kiekis sumažėja daugiau (20 proc.), negu verdant be druskos. Konservuojant bei rauginant daržoves nitratų kiekis taip pat sumažėja (62–66 proc.). Laikant šaldytas daržoves, nitratų ir nitritų kiekis jose nekinta, bet daržovėse, laikomose rūsiuose per žiemą, esant pastoviai temperatūrai ir drėgmei, nitratų kiekis sumažėja. Reikėtų pabrėžti, jog sriubai nereikėtų naudoti sultinio, kuriame virė daržovės, nes nitratai pereina į vandenį, kuriame jos verdamos, ir gaminant maistą kūdikiams (pvz., skiedžiant sausus pieno mišinius) nereikėtų naudoti šulinių, užterštų nitratais, vandens.

„Remiantis geriamojo vandens tiekėjų vykdomos geriamojo vandens programinės priežiūros metinės statistinės ataskaitos duomenimis, vandenyje, kuris tiekiamas Klaipėdos miesto gyventojams iš I – os ir III – os vandenviečių, esančių nitratų kiekis 2010 metų pirmąjį pusmetį atitiko higienos normos reikalavimus“, – pasakojo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atstovė Roberta Tamulevičiūtė.

Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, jog nitratai ypač pavojingi:
• Kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus;
• Besilaukiančioms moterims;
• Žmonėms turintiems tam tikrų fermentų trūkumą;
• Infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms;
• Sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.

Įprastai plaučiuose deguonį prisijungia ir į organizmo audinius išnešioja kraujo baltymas hemoglobinas, nitritams (nitratai žarnyne verčiami nitritais, tai labai toksiškos medžiagos) prisijungus prie hemoglobino susidaro junginys methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir vystosi deguonies stygius organizme (hipoksija). Gali pasireikšti klinikiniai simptomai: pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas.
Sveikatos apsaugos ministerija
www.sam.lt