Per metus atostogų kiekis svyruoja. Įprastai jas apibrėžia mano vaikų mokyklų atostogos. Vasarą turiu darbostogas prie jūros, kartą per metus tamsiuoju periodu su šeima išvažiuojame savaitei ten, kur daugiau saulės. Kartais tai būna kalnai, o kartais – šilta šalis.

Mano atostogos skirtos:

  • Kad atsigaučiau ir geriau jausčiausi po atostogų.
  • Susimažinčiau kortizolio – lėtinio streso hormono kiekį, nuo kurio labai priklauso bendra savijauta ir medžiagų apykaita.
  • Pabūčiau daugiau su šeimos nariais be bėgimo jausmo.
  • Pailsėčiau nuo kasdienių buities rūpesčių: tvarkymosi, valymo ir gaminimo.
  • Pravėdinčiau galvą ir atsitraukčiau nuo darbų. Šis punktas pastaraisiais metais man sunkiausiai sekasi, bet visi kiti – puikiai.

Tokiais atvejais geriausiai tinka viešbučiuose, kuriuose viskas įskaičiuota. Tada lengviausiai laviruoju tarp maisto, sporto, pramogų – to man reikia, būna pasiūlyta, todėl galiu kokybiškai pailsėti. Po tokių atostogų nereikia dar vienų, nes jaučiuosi pasikrovusi energijos ir džiaugsmo.

Maistas, sportas ir laisvalaikis  

Šią žiemą su šeima išbandėme Egiptą. Vos atvykę išsiaiškiname:

  1. Kada, kaip ir koks pateikiamas maistas: kokie pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Pagal tai pasidėliojame savo dienos režimą.
  2. Kada ir kur vyksta sporto užsiėmimai. Paprastai, visuose dideliuose viešbučiuose jie organizuojami, tik pagrindinėje informacijoje apie tai rašoma retai, nes… į treniruotes ateina vos keli žmonės. Peržvelgusi kasdieninį sporto grafiką pasirenku, kas  labiausiai tinka pagal šeimos poreikius ir valgymo laiką. Treniruotės viešbučiuose būna trumpos – 20-40 minučių, dažniausiai gryname ore. Tad paprastai renkuosi 2-3 sporto užsiėmimus per dieną.
  3. Nusprendžiame, ką dar norime visi kartu nuveikti: pasivaikščioti po apylinkes, vykti į ekskursijas, ką viešbutyje išbandyti ir pan. Paprastai, į vakarinius šou neiname, nes kažkas nori pabūti vienas, kažkas – miegoti. Su šeima suplanuojame bendrą veiklą kelioms dienoms.
egiptas-maistas

Svarbiausi dalykai atostogaujant

Savaitės atostogų grafikas Egipte buvo sudėliotas taip, kad:

  • Pajudėčiau daugiau, nei būdama namie. Vilniuje tik kartą per savaitę einu pas kineziterapeutę, tad – visai ne sportininkė. O judėjimas svarbus ne svoriui, o savijautai, kraujotakai, medžiagų pasisavinimui, geram žarnyno darbui.
  • Miegoti eičiau panašiu laiku. Tai labai svarbu geram visų hormonų balansui. Namuose miegoti stengiuosi panašiu laiku ir jau daugiau kaip dešimt metų gyvenu be žadintuvo. Tik, prisipažįstu, kad paskutinį mėnesį dėl didelio darbo krūvio taip pavargdavau, kad sunku būdavo vakare užmigti. Tad persikrovimas ir režimo susireguliavimas – labai sveika, grįžus po atostogų tenka tik jį palaikyti.
  • Kuo ilgiau būčiau lauke (daugiau deguonies, geresnė nuotaika bei medžiagų apykaita) ir dienos šviesoje (melatonino ir seratonino hormonų reguliacija).
  • Kuo mažiau naudočiau telefoną naršymui. Jis išbalansuoja ir hormonus, ir nervinę sistemą, ir atitraukia nuo to, kas svarbiausia. Kompiuterio neėmiau, telefoną dažnai kambaryje palikdavau. Pirmas dienas net nejungiau duomenų perdavimo, todėl ir nuotraukų iš atostogų daug mažiau šį kartą.
  • Turėčiau laiko lėtam, sąmoningam valgymui. Nors ir namuose stengiuosi tik taip valgyti, bet gyvenimas būna visoks, ypač sezono metu.
  • Turėčiau laiko skaitymui ne darbo reikalais. Man tai – vienas didžiausių malonumų nuo vaikystės. Romanai, detektyvai ir trileriai, idealu popieriniame variante. Paprastai, per atostogas perskaitau po knygą per 1-2 dienas. Todėl ir mano lagamine jos užima daug vietos. Knygos neleidžia blaškytis, padeda išlaikyti koncentraciją. Net jauti, kaip po kurio laiko visi kūno raumenys atsipalaiduoja, o ir į savo gyvenimą tada gali pažvelgti ramiau.
egiptas-sportas

Kada ir ką valgiau, kaip sportavau ir kiek žingsnių nuėjau

Pagal šiuos tikslus, praėjo 7 mano atostogų dienos Egipte. Kasdien prabusdavau anksčiau, nei mano šeima, nors per atostogas miegu ilgiau. Mano akys prasimerkdavo tarp 6 ir 7 val.

  • 7:30 val. kulniuodavau į jogą ar ryto tempimo pratimus lauko „salėje“ prie jūros. Apie 40 minučių skirdavau kūno pažadinimui. Ar tingisi? Tikrai taip, juk smagu lovoje pasivartyti, pagulinėti. Bet kad taip sportuosiu, nusprendžiu dar Lietuvoje. Tad atvykusi jokių dvejonių ar klausimų – noriu ar ne – sau nebeužduodu. Kitaip būtų sunku išsiropšti iš patogios lovos, nors ir nemiegu. Visus 7 rytus sportavau, net ir išvykimo dieną. Lagaminus susikroviau vakare, kad iki išvažiavimo dar spėčiau prasitemti, nes laukė ilga kelionė namo. Smagiausia jausmas būna po treniruotės, kaskart lyg nuo pečių būčiau nusimetus 10 kg.
  • 8:15 val. maistas – kartais lengvas užkandis ir kava – lyg priešpiečiai, o kartais pusryčiai. Priklausydavo nuo situacijos, ar norėjosi daug pavalgyti ar mažiau. Šiek tiek laiko po to skirdavau darbo reikalams (ko reikėtų nedaryti), atsakydavau žinutes sekėjams ar spręsdavau klientų skubius reikalus. Kartais likdavo laiko knygai – skaitydavau, kol mano šeimyna pabusdavo.
  • Apie 10:15 val. vėl metas užkandžiui, jei valgiau pusryčius. Arba valgau pusryčius, jei tik užkandau po rytinio sporto. Po to leisdavau laiką su šeima ar kuriuo nors jos nariu: nuo knygų skaitymo kartu, maudymosi baseine iki stalo teniso.
  • Tarpe iki pietų, kelias dienas iš 7-ių, t. y., ne kasdien, nes man svarbu buvo su šeimyna leisti laiką, priklausė nuo jų grafiko – laukdavo dar viena treniruotė – 10:00 val. lauke arba 11 val. baseine. Vandenyje man labiausiai patinka, pats geriausias sportas – mankšta vandenyje. Kai tik turiu galimybę, visada prisijungiu.
  • Su šeima pietaudavome apie 13:30-14:00 val. Lėkštėse – daug daržovių ir baltymai.
  • 15-15:30 val. treniruotė baseine. Įdomu, kad kaskart vis kitokia, tai zumba, tai su svareliais, kurie lyg plūdurai, vien juos išlaikyti po vandeniu yra reikalų, tai ant pripučiamo čiužinio, kur vien ant jo stovėdamas jauti, kad sportuoji. Buvo ir dviračiai, panardinti į baseiną, kuriuos mini ir dar pratimus darai. Lengva nebuvo!
  • Maistas pavakariams – kartais nieko, kartais kapučino (žinovai – nesibaram, kad tokia kava – tik iki pietų), kartais – maža jogurtinių ar turkiškų ledų porcija, kartais – maža saujelė riešutų. Rinkausi pagal jausmą.

Nors ir vėliau buvo man įdomių treniruočių, bet popietinis laikas skirtas šeimai arba pabuvimui vienai.

Pasivaikščiodami su vyru kasdien nueidavome nuo 5 000 iki 17 000 žingsnių. Dažniausiai kulniuodavome palei jūrą ilgiausiu taku. Pamačiau visko: nuo išpuoselėtų viešbučių teritorijų iki šiukšlynų vos pasukus už kampo.

  • 18:30-19 val. vakarienė. Pavalgę vaikai šuoliuodavo į kambarį žiūrėti animacijos ar youtube, o mes su vyru likdavome pabendrauti prie arbatos. Buvo pora ir vėlyvesnių vakarienių, bet po jų labai aiškiai suvoki, kad miegas – prastesnis, o energijos kitą dieną mažiau, nors valgei tiek pat.

Po vakarienės grįžus į kambarį – skaitymas lovoje ir miego rutina.

  • 22 val. – saldžių sapnų! Anksti? Bet taip gera panirti į saldų miegą, o ryte prabusti kupinai jėgų.

Ne visas atostogų dienas grafikas buvo vienodas, nes su šeima vykome ir žuvų, bei koralų stebėti, ar dėl kitų priežasčių pasistumdė veikla. Bet planavimas visada padeda mažiau blaškytis ir pasiekti savo tikslo – grįžti į namus pasikrovus daug jėgų ir sumažinus streso hormoną iki minimumo.

3.7 10 votes
Patiko? Įvertinkite!