Apie vandens gėrimą ir jo poreikį girdisi bene daugiausiai ginčų: kiek jo reikia gerti, kada, kokį? Rodos, būtų taip paprasta – kai nori – geri, nenori, negeri. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė atsako į skaitytojos klausimą: kokios gi vandens gėrimo taisyklės?
Delfi.lt skaitytojos klausimas: “Labai daug girdėjome apie vandens naudą organizmui. Aš ir stengiuosi išgerti iki 2ltr vandens. Sakykite, ar yra kokios taisyklės vandens gėrimui ar jo vartoti bet kaip? Esu girdėjusi, kad ryte reikia šiltą vandenį gerti? Ačiū, Edita”
Atsako sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė, Vaida Kurpienė
ŠILTAS AR ŠALTAS VANDUO GERIAU?
Kokios temperatūros vandenį geriame dažnai priklauso nuo sezono. Vasaros metu norisi vėsesnio, tuo tarpu žiemą atrodo, kad nei vieno lašo šalto vandens nepavyks praryti. Visi kraštutinumai nėra gerai, kaip ir vanduo iš šaldytuvo įkaitus, taip ir labai karšta arbata kenkia mūsų organizmui.
Geriausia gerti +20-50C vandenį. Jei geriate kambario temperatūros vandenį Jūsų skrandis jį pasišildo iki kūno temperatūros. Iš vienos pusės sudeginame kelias kalorijas. Kita vertus, tai šiek tiek užtrunka, be to, kūnas atiduoda savo šilumą ir dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku sunku gerti kambario temperatūros vandenį.
Atvėsus orams gerkite šiltą (+40-50 Celsijaus) vandenį. Termometras nebūtinas. Vanduo tinkamiausias tada, kai ranka jaučia malonią šilumą (ne karštį!) Du paprasti būdai pašildyti vandenį, Pirmas – iš vandentiekio krano, jei gyvenate ten, kur vanduo yra puikios kokybės, pavyzdžiui Vilniuje. Tik atsiminkite, jog jei kranu nesinaudota pusdienį ar ilgiau reikia šiek tiek reikia nuleisti vandens pradžioje. Jei labai seni vamzdynai galbūt šis variantas nelabai geras bus, nes karštas vanduo daugiau į save pritraukia vamzdynų turinio.
Antras būdas – labai greitai vandenį galima pašildyti arbatinyje. Įpilkite, paspauskite mygtuką, kad imtų kaisti ir laukite pridėję ranką prie arbatinio, kai pajusite šilumą, išjunkite, įsipilkite. Šaltuoju periodu pravers ir termo puodeliai. Jie tinka ne tik kavai, bet ir maloniai vandens šilumai palaikyti.
JEI NEJAUČIU TROŠKULIO MAN VANDENS PAKANKA?
Teiginys, kad troškulys yra pagrindinis skysčių trūkumo signalas yra klaidingas. Troškulį mes jaučiame, jei organizmui trūksta 0,5-1 litro vandens. Jeigu vandens trūksta daugiau – šį jausmą prarandame. Taigi galvoti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“ – klaidinga.
KADA GERTI SKYSČIUS: PRIEŠ, PER AR PO VALGIO?
Dieną pradėkite stikline ar dviem šilto vandens. Vandenį geriausia išgerti per 5-10 minučių nuo atsikėlimo. Taip pažadinsite savo virškinimo sistemą ir pasiruošite pusryčiams. Pirmą kartą valgyti vertėtų maždaug per valandą nuo atsikėlimo.
Net patys nustebsite, kaip pasidarys paprasta išgerti visą dienos skysčių normą. Valgyti, įskaičiuojant užkandžius, rekomenduojama penkis kartus per dieną. Prieš kiekvieną valgį 20-30 minučių iki maisto rekomenduojama išgerti po stiklinę (300 ml) vandens. Taigi 1,5 litro išgersite labai paprastai dar pora puodelių arbatos tarp maisto štai ir du litrai vandens išgerti.
Sklando įvairių teorijų galima gerti skysčius valgio metu ar ne, įdomu, kad dažniausiai kategoriška nuomonė išreiškiama. Mano manymu, reikėtų pasikliauti savo savijauta. Jei maisto metu troškina – būtinai atsigerkite nedidelį kiekį šiltos arbatos arba vandens. Jei troškulio nejaučiate, o taip ir bus, jei gersite pagal rekomendacijas – tik iš įpročio valgymo metu negerkite. Vienintelis gėrimas, kuriam šis patarimas negalioja – kava, nes ji kitaip veikia. Ją kaip tik reikėtų vartoti su maistu arba netrukus po jo.
KIEK REIKIA IŠGERTI SKYSČIŲ PER DIENĄ?
Žmogaus organizme yra ~ 60% skysčių ir kiekviena ląstelė turi būti aprūpinama vandeniu. Taigi skysčių norma žmogui sveriančiam 60 kg ir 120 kg bus visiškai skirtinga. Kaip apskaičiuoti ar geriate pakankamai? Formulė paprasta – Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x l jūsų dienos teorinė norma. Dar paprasčiau pasinaudoti skysčių paros normos skaičiuokle
Žinoma, šis skaičius tik teorinis, apskaičiuota vidutiniškai nejudriam piliečiui, valgančiam daug mėsos ir pieno produktų. Jei valgote daug termiškai neapdorotų daržovių ir mažai gyvūninės kilmės produktų ši norma bus jums per didelė ir pats geriausias šiuo atveju rodiklis bus jūsų šlapimo spalva – ji turi būti švelniai gelsva. Jei šlapimas bespalvis – skysčių geriate per daug ir plaunate mineralus iš savo organizmo. Jei skysčių per mažai, šlapimas aiškiai geltonas. Išimtis, jei geriate B grupės vitaminus, kurie nudažo šlapimą skaisčiai geltona spalva.