1. Apžvelgus naujausius mokslinius tyrimus apie maisto produktų bei juose esančių medžiagų įtaką sergančiųjų atopiniu dermatitu būklei, nustatyta, kad atopinio dermatito (AD) būklė ir paciento vartojamas maistas turi tiesioginių sąsajų. Mažo histamino kiekio dieta, kartu su pieno produktų ir glitimo turinčių produktų eliminavimu, gali turėti teigiamą poveikį sergančių atopiniu dermatitu būklei, nes suintensyvėjus ligos simptomams pacientų, gyvenimo kokybė, apimant finansinę, emocinę ir fizinę būkles, stipriai pablogėja. Neigiamas maisto poveikis sergančiųjų atopiniu dermatitu būklei gali būti sukeltas imunoglobulino E (IgE) (iki 30 % atopiniu dermatitu sergančiųjų), kitais atvejais tai gali būti lėtas poveikis be IgE įtakos. Atlikus mokslinių straipsnių analizę, pastebėta, kad mokslinių tyrimų imtys šioje srityje yra santykinai mažos, o gauti duomenys – nevienareikšmiai.
  2. Sergančiųjų atopiniu dermatitu (AD) maitinimosi savikontrolės dienynų turinio analizė parodė, jog produktai, galintys neigiamai paveikti sergančiųjų atopiniu dermatitu būklę, sudaro reikšmingą respondentų raciono dalį: pieno produktai yra vartojami vidutiniškai 2,6 karto per dieną, glitimo turintys produktų – vidutiniškai 2,1 karto per dieną, histamino liberatoriai, skatinantys endogeninio histamino išsiskyrimą, – vidutiniškai 2,6 karto per dieną, histamino turintys produktai – vidutiniškai 2,5 karto per dieną. Alkoholis, penkiais skirtingais mechanizmais veikiantis histamino kiekį, vartojamas vidutiniškai 1,6 karto per savaitę. Dėl reguliaraus minėtų produktų vartojimo, sudėtinga pastebėti jų įtaką atopiniu dermatitu sergančiųjų būklei. Suformuluota mitybos sutrikimų diagnozė (PES) atopinis dermatitas (P), kurio priežastys (etiologija) yra heterogeninės, gali būti sąlygotas per didelio endogeninio bei egzogeninio histamino kiekio, sumažėjusio DAO aktyvumo, ir medžiagų, esančių pieno produktuose bei glitimo turinčiuose produktuose (E), kaip įrodymas – padidėjęs odos sausumas ir niežėjimas (S).  
  3. Vadovaujantis mokslinių tyrimų apžvalga ir rekomendacijomis, kiekvienam tiriamajam individualiai buvo sudarytas mažo histamino kiekio 6 savaičių valgiaraštis, kuriame papildomai eliminuoti pieno ir glitimo turintys produktai. Laikydamiesi valgiaraščio, pacientai stebėjo bei fiksavo savo odos būklės, įskaitant bėrimo plotą ir intensyvumą, niežėjimą, miego kokybės bei emocinės būklės pokyčius. Ši eliminacinė diagnostinė kompleksinė dieta buvo skiriama, siekiant išsiaiškinti, ar pacientas yra jautrus vienam ar keliems veiksniams: histamino kiekiui bei pieno ar glitimo turintiems produktams. Dieta eliminavo dalį kasdien vartojamų produktų, tokių kaip žuvis, perdirbti mėsos produktai, pomidorai, špinatai, baklažanai, avokadas, visi fermentuoti pieno ir augaliniai produktai, pagaminti padažai, alkoholis bei dalis kitų produktų. Histamino liberatoriai ir DAO inhibitoriai mažo histamino kiekio dietoje buvo taip pat eliminuojami, tačiau nedideli jų kiekiai galėjo likti, siekiant visavertės dietos, priimtinos pacientui. Pacientams buvo akcentuota, jog yra svarbus ne tik tinkamas produktų pasirinkimas, tačiau ir jų apdorojimas bei laikymas. Siekiant sumažinti histamino kiekį, įsigytus maisto produktus bei pagamintus patiekalus rekomenduojama suvartoti per kuo trumpesnį laiką ir laikyti vėsioje vietoje, geriausia – šaldytuve. 
  4. Parengus maitinimosi priežiūros intervencijų planą – eliminacinę diagnostinę kompleksinę dietą, kas dvi savaitės buvo vykdomas stebėjimas ir vertinami rezultatai. Pradinis ir galutinis rezultatas palygintas ir su kontroline grupe, kuri maitinosi įprastai. Tyrimo metu vidutinis SCORAD rodiklis, nurodantis atopinio dermatito būklės sunkumą balais, sumažėjo beveik perpus (nuo 52,8 iki 28,04 balo). Sunkios būklės tiriamosios grupės respondentų sumažėjo penkis kartus (nuo 57 % iki 11 %). Lengvos atopinio dermatito būklės respondentų tyrimo pradžioje nebuvo fiksuota, o tyrimo pabaigoje tokių respondentų buvo jau daugiau kaip pusė (57 %).

Tiriamieji papildomai subjektyviai vertino AD būklės pokytį per visą tyrimo laikotarpį. Trečdalis (36 %) respondentų įvardijo, jog jų būklė labai pagerėjo, pusės (50 %) – pagerėjo, po 7 % tiriamųjų teigė, kad jų būklė nepasikeitė ar pablogėjo. Apibendrinant subjektyvų tiriamųjų atopinio dermatito būklės vertinimą, didžiosios daugumos respondentų (86 %) būklė pagerėjo arba labai pagerėjo. Atitinkamai kontrolinėje grupėje stebimas reikšmingas atopinio dermatito būklės pablogėjimas daugiau kaip trečdaliui respondentų (37 %), tikėtina dėl pavasarinio žydėjimo. Įdomu pažymėti, kad to nepatyrė tiriamosios grupės respondentai, nors dalis tiriamųjų yra alergiški žiedadulkėms.

Gerą miego kokybę tyrimo pradžioje įvardijo šiek tiek daugiau nei trečdalis (39 %) tiriamosios grupės respondentų, o tyrimo pabaigoje šis rodiklis padidėjo daugiau kaip du kartus – iki 82 % Kontrolinės grupės respondentų miego kokybės rezultatai pakito nereikšmingai.

Vertinant niežėjimą, tyrimo metu tiriamosios ir kontrolinės grupių rezultatas pagerėjo, tam galėjo turėti įtakos pasikeitęs metų laikas: šiek tiek atšilę orai, mažiau dirbtinai šildomos patalpos – didėja santykinė oro drėgmė, kas teigiamai gali paveikti šį kintamąjį. Tyrimo pradžioje intensyvų niežėjimą nurodė pusė tiriamosios grupės respondentų (54 %) ir vos daugiau nei trečdalis kontrolinės grupės respondentų (37 %). Tyrimo pabaigoje intensyvų niežėjimą jautė vos dešimtadalis (11 %) tiriamųjų respondentų ir dukart daugiau (23 %) kontrolinės grupės respondentų. Intensyvus niežėjimas tiriamojoje grupėje sumažėjo net penkis kartus (nuo 54 % iki 11 %). Kontrolinėje grupėje tyrimo pabaigoje lengvą niežėjimą/ nėra niežėjimo jautė trečdalis respondentų (nuo 20 % iki 30 %), o tiriamojoje grupėje – jau daugiau nei pusė respondentų (nuo 18 % iki 61 %). 

Tyrimo pradžioje kontrolinė grupė savo emocinę savijautą vertino reikšmingai geriau nei tiriamoji grupė, tačiau tyrimo pabaigoje prastai besijaučiančių kontrolinės grupės respondentų padaugėjo nuo 10 % iki 17 %, o tiriamojoje grupėje prastai besijaučiančių respondentų sumažėjo beveik tris kartus – nuo 29 % iki 11 %. 

Apibendrinant galima teigti, jog tyrimo metu reikšmingai pagerėjo ne tik sergančiųjų atopiniu dermatitu tiriamųjų būklė, įskaitant odos būklę, miegą ir niežėjimą, bet ir emocinė sveikata, kas parodo, jog maitinimasis gali reikšmingai pagerinti sergančiųjų atopiniu dermatitu gyvenimo kokybę.

5. Remiantis mokslinės literatūros analize bei atlikto tyrimo duomenimis, sergantiesiems atopiniu dermatitu (AD) galima rekomenduoti laikytis keturių–šešių savaičių eliminacinės diagnostinės kompleksinės dietos, kurios metu palaikomas mažas histamino kiekis, vengiama pieno ir glitimo turinčių produktų.

  • Neužfiksavus pagerėjimo, po 6 savaičių dietos pacientas gali grįžti prie savo įprastinės dietos.
  • Esant pagerėjimui, pacientui rekomenduotina taip maitintis, pamažu įvedant glitimo ir pieno turinčius produktus bei stebint odos būklės pokyčius, niežėjimo intensyvumo ir miego kokybės pasikeitimus. Atitinkamai pagal gautus rezultatus būtina koreguoti dietą: paliekant ar eliminuojant minėtus produktus valgiaraštyje. Tolesnis žingsnis – empirinių bandymų būdu nustatyti asmeninį histamino tolerancijos lygį, palaipsniui, mažais kiekiais įvedant trijų grupių produktus: histamino turinčių, DAO inhibitorių bei histamino liberatorių. Tai ilgas ir daug dėmesio reikalaujantis procesas, tačiau tikėtina, jog empirinių bandymų būdu išsiaiškinus paciento organizmo galimybes toleruoti pieno bei glitimo turinčius produktus ir asmeninį toleruojamą histamino kiekį, pacientas maitinimusi gali teigiamai koreguoti savo atopinio dermatito būklę ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę bei emocinę sveikatą. 

Dietistų vaidmuo sergančių atopiniu dermatitu asmenų maitinimosi priežiūroje yra labai svarbus. Esant jautrumui specifiniams IgE, dietistas koreguoja ir adaptuoja paciento valgiaraštį, gali paaiškinti apie kryžminių alergijų pavojų, rekomenduoti tinkamą miego ir budrumo režimą, taip pat nukreipti pacientus į organizacijas, galinčias suteikti daugiau informacijos apie ligos eigą ir tinkamą odos priežiūrą. Pvz., Vilniuje veikia  „Egzemos mokykla”, kuri reguliariai renka pacientų grupes ir be mokesčio užsiima jų švietimu. 2019 metų vasarį įsteigta „Atopinio dermatito pacientų asociacija“, kuri vienija sergančius šia liga asmenis.

Tyrimo hipotezė, kad mažo histamino kiekio palaikymas organizme, pieno produktų bei glitimo turinčių produktų eliminavimas gali turėti teigiamos įtakos sergančiųjų atopiniu dermatitu (AD) būklei – pasitvirtino.

Ankstesnis skyrius: Valgiaraščio sudarymas sergant atopiniu dermatitu>>>

Viso mokslinio darbo turinys ir nuorodos: Atopinis dermatitas ir mityba. Mokslinis darbas >>>

Viešai skelbiamas mano mokslinis darbas – koreguotas, kad būtų aiškiau skaitytojui: pridėti paaiškinimai, vengiama santrumpų, pakeisti skyrių pavadinimai (išėmus dalį neaktualios skaitytojui informacijos), naudoti paprastesni žodžiai.

Pati nuo vienerių metų sergu sunkiai valdomu atopiniu dermatitu. Puikiai žinau, kad galima beviltiškai jaustis. Dėl šios priežasties skyriau šiai temai pusę metų intensyvaus darbo. Tai atsipirko dideliu džiaugsmu, nes tyrimo rezultatai – įspūdingi. Teigiamą mitybos plano poveikį pajuto net 86 procentų tiriamųjų. Sunkios būklės pacientų sumažėjo net 5 kartus. Galiu padėti palengvinti ligos simptomus ir jums. Daugiau informacijos čia>>

Skaitykite, o jei turite klausimų – juos užduokite komentaruose.

0 0 votes
Patiko? Įvertinkite!