Mokslinio darbo “Atopinis dermatitas ir mityba“ autorė – dietistė Vaida Kurpienė.

Mokslinio tyrimo data: 2019 m. vasario- balandžio mėnesiai.

Odos ligų klausimais konsultavo dermatologė Asta Dumbliauskienė, o dėl tyrimų eigos mokslininkė, biochemikė Saulė Sūdžiuvienė.  

Šiame puslapyje skelbiamas mano mokslinis darbas yra koreguotas, kad būtų aiškiau skaitytojui: pridėti paaiškinimai, vengiama santrumpų, pakeisti skyrių pavadinimai (išėmus dalį neaktualios skaitytojui informacijos), naudoti paprastesni žodžiai. Pati daugiau kaip 40 metų sergu atopiniu dermatitu, todėl puikiai žinau, kaip galima beviltiškai jaustis. Dėl šios priežasties skyriau šiai temai beveik pusę metų intensyvaus darbo ir tai atsipirko dideliu džiaugsmu. Tyrimo rezultatai – įspūdingi, teigiamą poveikį pajuto net 86 procentų tiriamųjų. Sunkios būklės pacientų sumažėjo net 5 kartus. Taigi skaitykite, o jei turite klausimų – klauskite konkretaus straipsnio komentaruose.

Darbo santrauka: tyrimo tikslas – įvertinti sergančiųjų atopiniu dermatitu  maitinimosi priežiūros veiksmingumą.

Tyrimui atlikti iškelti uždaviniai: apžvelgti naujausius mokslinius tyrimus apie maisto produktų bei juose esančių medžiagų įtaką sergančiųjų atopinio dermatito būklei; įvertinti sergančiųjų atopiniu dermatitu maitinimąsi; sudaryti valgiaraštį sergantiesiems atopiniu dermatitu [įsigyti galite čia >>], vadovaujantis mokslinių tyrimų apžvalga ir rekomendacijomis; parengti maitinimosi priežiūros intervencijų planą, vykdyti maitinimosi stebėjimą ir vertinti rezultatus; pateikti rekomendacijas dėl sergančiųjų atopiniu dermatitu maitinimosi koregavimo ir adaptavimo. 

Tyrimo objektas – vyresnių nei 22 metų asmenų, kuriems diagnozuota  lėtinė uždegiminė odos liga atopinis dermatitas ir tyrimo laikotarpiu nevartojančių geriamų kortikosteroidų maitinimosi priežiūra. Tiriamųjų imtis28 tiriamosios grupės asmenys ir 30 kontrolinės grupės asmenų.

Tyrimo metodai – mokslinių straipsnių analizė, anketinės apklausos, tiriamųjų maitinimosi savikontrolės dienynų analizė, eliminacinio diagnostinio maitinimosi plano kvazi–eksperimentas. 

Apžvelgus naujausius mokslinius tyrimus, nustatyta, kad mažo histamino kiekio dieta drauge su pieno produktų ir glitimo turinčių produktų eliminavimu gali turėti teigiamą poveikį atopiniu dermatitu sergančiųjų būklei. Sergančiųjų atopiniu dermatitu maitinimosi savikontrolės dienynų turinio analizė parodė, jog produktai, galintys apsunkinti šių pacientų būklę, sudaro reikšmingą respondentų maisto raciono dalį. Tiriamiesiems buvo sudarytas mažo histamino kiekio valgiaraštis 6 savaitėms, kuriame papildomai eliminuoti pieno ir glitimo turintys produktai. Kas dvi savaitės buvo vykdomas tiriamųjų stebėjimas, vertinami rezultatai ir lyginama su kontroline grupe. Vidutinis SCORAD rodiklis, nurodantis atopiniu dermatitito būklės sunkumą balais, sumažėjo beveik dukart (nuo 52,8 iki 28,04 balo). 

Sunkios atopinio dermatito būklės tiriamosios grupės respondentų sumažėjo penkis kartus (nuo 57 % iki 11 %). Lengvos atopinio dermatito būklės respondentų padaugėjo nuo 0 iki 57 %. Kontrolinėje grupėje reikšmingo pagerėjimo tyrimo laikotarpiu nėra užfiksuota, ir stebimas reikšmingas sergančiųjų atopinio dermatito būklės pablogėjimas daugiau kaip trečdaliui respondentų (37 %). Taigi, sergantiesiems atopiniu dermatitu galima rekomenduoti laikytis keturių – šešių savaičių eliminacinės diagnostinės kompleksinės dietos, kurios metu palaikomas mažas histamino kiekis, vengiama pieno ir glitimo turinčių produktų. Neužfiksavus pagerėjimo, po numatyto laikotarpio dietos pacientas gali grįžti prie savo įprastinio maitinimosi. Esant pagerėjimui, pacientui rekomenduotina tęsti tokį maitinimąsi, pamažu įvedant glitimo ir pieno turinčius produktus bei stebint sergančiojo odos pokyčius, niežėjimo intensyvumą ir miego kokybės pokyčius. Hipotezė, kad mažo histamino kiekio palaikymas organizme, pieno produktų bei turinčių glitimo produktų eliminavimas iš valgiaraščio gali turėti teigiamos įtakos sergančiųjų atopiniu dermatitu būklei, pasitvirtino.

Svarbiausių sąvokų žodynlis

Alergija maistui – tai kartotinė, nepageidaujama organizmo imuninė reakcija į tam tikrą maistą arba kurią nors sudėtinę jo dalį (Labanauskas ir kiti, 2009).

Atopinis dermatitas – ūmus ar lėtinis atsikartojantis odos uždegimas, kuris dažniausiai prasideda vaikystėje ir yra diagnozuojamas pagal odos sausumą, niežėjimą, kuris kelia norą trinti ir kasytis odą, kaip rezultatas – odos lichnefikacija ir įtempimas, sukeliantys niežėjimą ir kasymąsi (Wolf, Johnson, Suurmond, 2001).  

Diamino oksidazė – (DAO) – fermentas, atsakingas už histamino skaidymą (Novotny Chassande, Baker, Lazdunski, Barbry, 1994). 

Atopinė egzema – atopinio dermatito sinonimas (Spiewak, 2012). 

Eliminacinė dieta – kontroliuojamas metodas nustatyti jautrumą maistui (Friedlander, Shorter, Moldwin, 2012).  

Glitimas – pagrindinis kviečių baltymas. Glitimas yra sudėtinių, tarpusavyje susijusių, bet skirtingų baltymų, daugiausia gliadino ir glutenino, mišinys. Panašūs baltymai yra sekalinas rugiuose, hordeinas miežiuose ir aveninas – avižose, visi jie bendrai vadinami kaip glitimas (angl. gluten) (Biesiekierski, 2017).  

Histaminas biogeninis aminas ir gaminamas iš aminorūgšties histidino (Francis, Meng, Gaudio, Alpini, 2012).   

Histamino liberatoriai – tai maisto produktai bei maisto priedai, skatinantys endogeninio histamino išsiskyrimą iš tam tikrų ląstelių, dažniausiai iš putliųjų (Swiss Interest Group Histamine Intolerance, 2017).

Histamino netoleravimas (HN) yra būsena, kuri susidaro, kai sutrinka balansas tarp padidėjusio histamino suvartojimo su maistu ar dėl sutrikusio histamino skaldymo, kurį atlieka detoksikuojančios sistemos žarnose ir kepenyse (Rosell–Camps, Zibetti, 2013). 

Kryžminė reakcija –  tai alerginė reakcija, kylanti kai vienos medžiagos baltymai (paprastai žiedadulkių) yra panašūs į kitoje medžiagoje (paprastai maisto produkte) esančius baltymus (Conditions Dictionary: Common Allergy, Asthma and Immunology Terms, 2019).  

Laktozė – disacharidas, kuris randamas išskirtinai žinduolių piene ir yra laktazės fermento virškinamas plonųjų žarnų gleivinės gaureliuose (Bhatnagar, Aggarwal, 2007). 

Laktozės netoleravimas stebimas, kai organizmas negeba suskaidyti laktozės į jos sudėtines dalis: gliukozę ir galaktozę, dėl per mažo fermento laktazės kiekio dvylikapirštės žarnos gaureliuose (Marsh, Riley, 1998). 

Lėtinė liga – liga, kuri išlieka ilgą laiką. Lėtinės ligos požymiai kartais yra silpnesni negu tos pačios ligos ūminės fazės simptomai. Lėtinė liga gali būti progresuojanti, sukelti visišką arba dalinę negalią arba netgi sukelti mirtį. Lėtinės ligos pavyzdžiai yra cukrinis diabetas, emfizema ir artritas (Medical Dictionary, 2018).

Maitinimosi įpročiai individualūs asmens įpročiai – valgymo būdas, režimas, reguliarumas. Produktų, kurie tinka ar netinka, vartojimas, maisto įtaka sveikatai, kasdien suvartojamas energijos kiekis, optimalaus kūno masės indekso palaikymas, dėmesys produkto maistingumui, gaminimui (Petkevičienė, 2018).

SCORAD (SCORing Atopic Dermatitis) – yra klinikinė priemonė, skirta objektyviai įvertinti atopinio dermatito sunkumą. Asmens SCORAD rodiklis skaičiuojamas pagal formulę: A / 5 + 7B / 2 + C, kur A – egzemos paveiktas kūno plotas, %, B – egzemos intensyvumo rodiklis balais, skalėje nuo 0 iki 3 balų (daugiausia 18), C – subjektyvaus vertinimo rodiklis balais, skalėje nuo 0 iki 10 balų (daugiausia 20). Kuo didesnis SCORAD rodiklis, tuo yra sunkesnė atopinio dermatito forma (Boguniewicz, 2018; Oakley, 2009).

Mokslinis darbas bus paskelbtas vėliau.