Diagnostinė eliminacinė dieta, kurios metu eliminuojami produktai, kurie tikėtinai gali pabloginti ligos būklę, atopinio dermatito atveju yra skiriama 4–6 savaitėms (Werfel, Ballmer–Weber, Eigenmann PA, Niggemann, Rancé, Turjanmaa, Worm, 2007). Šiam tyrimui pasirinktas ilgesnis 6 savaičių laikotarpis, siekiant didesnio tyrimo rezultatų patikimumo. Kaip minėta, atopinio dermatito simptomai gali atsirasti ir dėl IgE įtakos, ir be jos. Tyrime IgE sukelta maisto alergijos įtaka pagal turimas sąlygas maksimaliai eliminuota atitinkamai parenkant respondentus. Koncentruotas dėmesys į ne IgE sukeltus atopinio dermatito simptomus.
Valgiaraštis tiriamiesiems sudarytas remiantis mokslinės literatūros ir tyrimų duomenimis. Tyrimo metu iš tiriamųjų maisto raciono buvo pašalinti:
- pienas ir jo produktai,
- glitimo turintys produktai,
- histamino turintys produktai,
- didžioji dalis histaminą skatinančių išsiskirti produktų (liberatoriai)
- histamino skaidymą stabdantys produktai (DAO inhibitoriai)
Išsamus vengtinų produktų sąrašas pateikiamas 5 darbo priede [aut,past. šis priedas neskelbiamas svetainėje. Jį gauna visi užsisakę mitybos planą – žemo histamino arba atopiniam dermatitui]. Toks sąrašas buvo pateiktas ir pacientams, kartu pateikiant ir rekomenduojamų produktų sąrašą. Toks pateikimas pacientams yra labiau priimtinas, nes sumažinamas pirmas pacientus gąsdinantis įspūdis „nieko negalima valgyti“. Tokiu būdu sumažinamas pokyčio metu paciento patiriamas stresas, ir padidėja tikimybė, jog pacientas laikysis nurodyto valgiaraščio.
Respondentams buvo rekomenduojama vartoti kuo šviežiau paruoštą maistą, vengti perdirbtų produktų su tikslu išvengti biogeninių aminų formavimosi, galinčių pabloginti paciento būklę
Siunčiant valgiaraščius, įvertintas respondentų įmitimas bei paskaičiuota jiems reikiama kalorijų norma siekiant kartu koreguoti ir įmitimą, jei buvo toks poreikis, tačiau respondentams akcentuojamas pagrindinis tikslas – tam tikrų produktų, kaip jau aptarta, eliminavimas. 7 dienų valgiaraščiai buvo siunčiami apytiksliai kas dvi savaites. Iš viso tiriamieji gavo tris skirtingus variantus savaitinių valgiaraščių su nesikartojančiais receptais. Iš viso – 113 receptų, pritaikytų atopiniam dermatitui.
Rekomenduojamas valgymo režimas tiriamiesiems: maitintis kas 2,5-4 val., 5 kartus per dieną. Turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir du užkandžiai, kaip ir pateikta valgiaraštyje. Tačiau griežtų rekomendacijų nebuvo, svarbiausias tikslas – eliminuoti nurodytus produktus.
Maisto kiekiai valgiaraštyje išdėstyti per dieną, penkiems valgymams, skiriant pusryčiams 20-25 %, priešpiečiams ir pavakariams – po ~10 %, pietums – 30 %, vakarienei – 20-25 % paros energinės vertės.
Dietos energinė vertė – individuali, paskaičiuota kiekvienam tiriamajam asmeniškai. Dietos sudėtyje baltymai sudaro 10–20 %, riebalai – iki 30 %, angliavandeniai – iki 60 %. Skysčių kiekis – individualus.
Vienos savaitės valgiaraščio pavyzdys pateiktas 7 priede [aut,past. 6,7 ir 8 priedai neskelbiami svetainėje. Juos, adaptuotus asmeniškai gauna visi užsisakę mitybos planą – žemo histamino arba atopiniam dermatitui]. Valgiaraščiuose buvo pateikti konkretūs receptai kartu su gaminimo proceso eiga. Vienos dienos pavyzdys yra pateiktas 8 priede. Papildomai pateikti užkandžių variantai su kiekvienam pacientui asmeniškai suskaičiuotais kiekiais. Respondentai užkandžius kasdien galėjo rinktis nurodytose ribose savarankiškai. Kartu buvo pateikti ir 9 desertų receptai, nes įprastiniai desertai, tokie kaip, šokoladas, bandelės, sausainiai, tortai ir ledai, nėra tinkami šios eliminacinės dietos metu.
Respondentams rekomenduojama gautus valgiaraščius pritaikyti savo reikmėms pagal esamas galimybes: vietomis keisti valgiaraštyje suplanuotus patiekalus, juos pakartoti, sukeisti vietomis valgiaraštyje suplanuotas dienas. Respondentai galėjo kurti savo receptus iš leistinų produktų, tačiau tokia galimybe pageidavo naudotis tik 2 respondentai.
Tyrimo rezultatai ir vertinimas
Tyrimas buvo atliekamas šešias savaites. Tiriamieji apklausti keturis kartus: tyrimo pradžioje bei kas dvi savaites. Tokio pobūdžio tyrimuose didžiausiai problema yra tai, kad atopinis dermatitas yra liga, kurią sąlygojantys veiksniai gali būti ne tik maistas, bet ir aplinka bei patiriamas stresas. Būtina įvertinti ir tai, jog, vertinant maitinimąsi, veikia visa sistema, o ne atskiras produktas ar jo (ne)vartojimas. Svarbu ne tik, kurie produktai yra eliminuojami, bet ir kurie – vartojami. Pavyzdžiui, šviežios daržovės, kurių daugumos tiriamųjų valgiaraščiuose iki tyrimo buvo ypač mažai. Aktualus ir produktų saugojimo ir paruošimo būdas, nes tai susiję su biogeniniais aminais, tačiau dėl pastarųjų veiksnių klausimai respondentams užduoti nebuvo, tik kartu su valgiaraščiais buvo pateikta rekomendacija.
Kaip matyti 9 pav., stebimas ženklus SCORAD rodiklio pagerėjimas. Tyrimo pradžioje lengvos atopinio dermatito būklės respondentų nebuvo, tačiau jau po pirmų 2 savaičių 7 % (2) pacientų atopinio dermatito būklė pagerėjo iki lengvos, o iki tyrimo pabaigos pasiekė 57 % (16) tiriamųjų, kurių būklė buvo vertinama kaip lengva.
Tyrimo pradžioje, vertinant SCORAD rodiklį, net daugiau kaip pusės tiriamosios grupės (57 %, arba 16 respondentų) buvo sunkios būklės, tačiau iki tyrimo pabaigos sunkios būklės pacientų sumažėjo iki dešimtadalio (11 %, arba 3 respondentai). Būtina atsižvelgti į individualius pokyčius ir panagrinėti šiuos atvejus atskirai.
10 pav. matyti kiekvieno tiriamojo atskirai SCORAD rodiklio kitimo kreivės per 6 savaites. Žalia storesne linija pažymėta vidurkio kreivė, kuri tendencingai rodo rodiklio mažėjimo kryptį, o tai reiškia atopinio dermatito būklės gerėjimą. Tyrimo metu vidutiniškai, įskaičiuojant ir pablogėjimo atvejus, SCORAD rodiklis per 6 savaites sumažėjo beveik dvigubai – nuo 53 iki 28 balo (11 pav.).
Trims respondentams (R6, R8 bei R14) tyrimo metu SCORAD rodiklis padidėjo, t. y. atopinio dermatito būklė pablogėjo. Visi tiriamieji teigia, jog visapusiškai laikėsi rekomendacijų, tačiau iš jų komentarų galima spręsti, kad dviem atvejais iš trijų kiti veiksniai (sezono pasikeitimas, stresas) turėjo įtakos atopinio dermatito būklės pablogėjimui, taigi dviem pacientams būtų verta pakartoti tyrimą kitu metu.
Tiriamasis R8, kurio SCORAD rodiklis pakito nuo 59,19 iki 81,95 balų, komentuoja, jog: „<..> pirmą savaitę buvo matomas pagerėjimas, tačiau vėliau atsirado nauji bėrimai pilvo srityje. Niežėjimas nesumažėjo“. Šiuo atveju SCORAD rodiklis pakito dėl išsiplėtusių bėrimo plotų. Tiriamojo R6 atveju, kai SCORAD rodiklis keitėsi nuo 60,6 iki 74,25 balų, iš jo komentarų galima daryti prielaidą, jog pablogėjimas atsirado dėl kryžminės alergijos su kiečių sėklomis, nes meniu buvo salierų, porų, svogūnų, česnakų, paprikų ir saulėgrąžų sėklų. Taip pat buvo leidžiama naudoti prieskonius, ir galėjo kilti kryžminė alergija paprastiesiems pankoliams, kmynams, kuminui, kalendrai. Respondentas alergiškas migdolų, lazdynų riešutams, jų nevartojo, tačiau savo nuožiūra padidino kitų riešutų kiekius, kas galėjo padaryti neigiamą įtaką rezultatui. Kadangi R6 yra alergiškas žiedadulkėms, tai galima daryti prielaidą, jog galėjo pablogėti ir dėl pasikeitusių orų – pavasarinio atšilimo ir prasidėjusio žydėjimo meto. Tiriamasis R14, kurio rodiklis pakito nuo 40,5 iki 49,5 balų, teigė, jog išsausėjo oda ir vėl grįžo stiprus niežėjimas, nekasant atsiranda žaizdos. R14, remdamasis savo ilgamete patirtimi, daro prielaidą, jog būklės pablogėjimas gali būti susijęs su orų pokyčiu. Taip pat R14 teigia, jog šiuo metu visiškai pasikeitė jo gyvenimo būdas: sutrumpėjo miegas, padaugėjo kelionių ir streso, nuo 2 litrų iki 0,5 litro sumažino skysčių kiekį per dieną, valgymas tapo chaotiškas, tarp valgymų dienos metu – net iki 8 valandų pertraukos. Stresas – tai vienas iš veiksnių, darančių įtaką atopinio dermatito būklės pablogėjimui.
Tyrimo pradžioje mažiausias SCORAD rodiklis tiriamųjų grupėje buvo 27,45 balo, atitinkamai tyrimo pabaigoje – mažiausias rodiklis siekė vos 8 balus. Kas dvi savaites matomas tendencingas mažėjimas, per pirmas dvi savaites – 6 balais, dar po dviejų savaičių – 10 balų, ir dar 9 balais per paskutines dvi tyrimo savaites. Per 6 tyrimo savaites SCORAD vidurkis sumažėjo beveik per pusę – 25 balais. Įvertinant, kad tepami ir geriami vaistai buvo vartojami tiek pat, kiek ir iki tyrimo, šis pasikeitimas yra reikšmingas.
Tiriamosios ir kontrolinės grupės respondentų pasiskirstymas pagal atopinio dermatito būklės sunkumą buvo panašus (12 pav.), vertinant vidutinės ir sunkios būklės pacientų skaičių. Kaip minėta aukščiau, lengvos būklės pacientai nebuvo įtraukti į tiriamąją grupę. 12 pav. matyti, jog tyrimo pabaigoje tiriamųjų grupės pasiskirstymas stipriai pakito. Į lengvos atopinio dermatito būklės grupę persikėlė daugiau kaip pusė respondentų (57 %, arba 16 iš 28 tiriamųjų). Sunkios atopinio dermatito būklės pacientų sumažėjo iki dešimtadalio (11 %, arba 13 tiriamųjų). 16 pacientų (57 %) atopinio dermatito būklė pasikeitė iš sunkios į lengvą. Tai yra ypatingai geras rezultatas, kai būklei keisti buvo naudojama tik diagnostinė eliminacinė dieta be kortikosteroidų ar kitų farmakologinių veiksnių. Stebimas ir vidutinio atopinio dermatito sunkumo būklės pacientų skaičiaus sumažėjimas.
Kontrolinės grupės respondentų rezultatai reikšmingo kitimo nerodo. Lengvos, vidutinės ir sunkios būklės pacientų pasiskirstymas išlieka labai panašus, kaip buvo tyrimo pradžioje. Žvelgiant į kiekvieną kontrolinės grupės pacientą individualiai, dalies būklė pablogėjo, dalies – pagerėjo, tačiau bendras grupės respondentų pasiskirstymas pagal atopinio dermatito būklės sunkumą kontrolinėje grupėje, vertinant SCORAD rodiklį, išlieka panašus. Galima daryti išvadą, jog paskirta eliminacinė dieta davė teigiamų rezultatų ir ženkliai pagerino tiriamosios grupės atopiniu dermatitu sergančių pacientų būklę.
Subjektyvus respondentų būklės vertinimas gali skirtis nuo validžių rodiklių. Pavyzdžiui, respondento R6 SCORAD rodiklis tyrimo pradžioje buvo užfiksuotas kaip 60,6 balų (sunki būklė), o po dviejų tyrimo savaičių jis sumažėjo iki 46,6 balų (vidutinio sunkumo būklė). Tuo tarpu jos subjektyvus būklės vertinimas „nepakito“. Tikėtina, kad kiekvienam individui (ne)pasitenkinimą atopinio dermatito būklės pokyčiais lemia skirtingi veiksniai, kita vertus, gali būti, jog lūkesčiai dėl rezultatų nėra adekvatūs realybei, t. y. tiriamieji gali tikėtis, jog „ligos požymiai dings“ per keletą savaičių.
Respondentų, teigiančių, jog jų būklė blogėja, skaičius išlieka stabilus – 7 % kas dvi savaites. Tiriamųjų, teigiančių, jog jų būklė išliko stabili per paskutines dvi tyrimo savaites, skaičius svyruoja nuo 14 % iki 25 %. Kai kuriems pacientams reikšmingai pagerėjo atopinio dermatito būklė per pirmas dvi savaites, o kitiems – per pirmas 4 tyrimo savaites, ir tuomet situacija stabilizavosi. Šie respondentai kitų apklausų metu žymėjo, kad jų būklė „nesikeitė“, taigi šis rodiklis yra labiau teigiamas.
Kaip matyti 13 pav., per pirmas dvi tyrimo savaites pagerėjo daugiau nei pusei (64 %) tiriamosios grupės dalyvių, labai pagerėjo – tik mažai daliai (4 %, 1). Tai puikus rezultatas, nes atopinis dermatitas yra inertinė liga, ir būklė įprastai teigiamai keičiasi lėtai, jei nėra vartojami farmakologiniai preparatai. Kas dvi savaites matomas reikšmingas gerėjimo pokytis. Per antrą tyrimo etapą, t. y. per 3-4 tyrimo savaites, 11 % respondentų pagerėjo labai ir net 68 % tiriamųjų įvardijo, kad jų būklė pagerėjo. Pagerėjimas stebimas atitinkamai 29 % ir 46 % tiriamųjų per paskutines dvi tyrimo savaites (13 pav.). Palyginimui grafike pavaizduota ir SCORAD rodiklio vidurkio kitimo kreivė. SCORAD rodiklis tendencingai mažėja, o tai reiškia gerėjančią atopinio dermatito būklę. Taigi galima patikimai teigti, jog eliminacinė dieta turi reikšmingą poveikį atopinio dermatito būklės gerėjimui.
Tiriamieji subjektyviai vertino ir pokytį per visą tyrimo laikotarpį. Daugiau kaip trečdalis (36 %, 10 tiriamųjų) respondentų įvardijo, jog jų būklė labai pagerėjo. Pusės respondentų (50 %, 14) jų subjektyviu vertinimu, atopinio dermatito būklė pagerėjo. Po 7 % (po 2) tiriamųjų teigė, kad jų būklė nepasikeitė arba pablogėjo. Vieno iš respondentų (R14) objektyvus SCORAD rodiklis pablogėjo, tačiau jis subjektyviai bendrą savo būklę vertino kaip nepakitusią. Motyvuoja tuo, kad, pradėjus laikytis valgiaraščio, jo būklė ženkliai pagerėjo ir vėl pablogėjo po kelių savaičių, pakitus aplinkos veiksniams ir streso lygiui. Subjektyviu respondentų vertinimu didžioji dauguma (86 %) teigė, jog jų atopinio dermatito būklė arba pagerėjo, arba labai pagerėjo (14 pav.).
Kadangi atopinio dermatito būklė priklauso ne tik nuo mitybos, bet ir nuo įvairių aplinkos veiksnių, tarp jų ir sezono, būtina šį rodiklį palyginti su kontroline grupe (15 pav.). Kontrolinėje grupėje reikšmingo pagerėjimo („labai pagerėjo“) tyrimo laikotarpiu nėra užfiksuota, kai tuo tarpu tiriamojoje grupėje tokių buvo net trečdalis respondentų (36 % (10)). Tiriamojoje grupėje respondentai žymėjo „pagerėjo“ net 33 % dažniau nei kontrolinėje grupėje. Beveik pusė kontrolinės grupės respondentų (46 %) teigė, jog jų būklė nepasikeitė. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kontrolinėje grupėje per šešias savaites stebimas reikšmingas atopinio dermatito būklės pablogėjimas, net 37 % (11 kontrolinės grupės tiriamųjų), lyginant su vos 7 % (2) tiriamosios grupės respondentų atopinio dermatito būklės pablogėjimu.
Atopinio dermatito būklės pablogėjimą galima sieti su pavasario pradžia ir prasidėjusiu augalų žydėjimu. Įdomu tai, kad ir dalis tiriamosios grupės respondentų nurodė, jog yra alergiški žiedadulkėms, tačiau būklės pablogėjimo nepatyrė.
Kaip minėta aukščiau, niežėjimas yra labai svarbus paciento emocinei būklei bei gyvenimo kokybei. 16 pav. matyti, jog niežėjimo intensyvumas jau po pirmojo tyrimo etapo, per dvi savaites, ženkliai sumažėjo. Intensyvų niežėjimą vietoje 54 % vos po dviejų pirmų tyrimo savaičių teigė jaučiantys dešimtadalis respondentų (11 % (3)).
Viso tyrimo metu išlieka teigiamo pokyčio tendencija, mažėja patiriamo niežėjimo intensyvumas, daugėja respondentų, patiriančių lengvą niežėjimą arba jo nepatiriančių visai. Tyrimo pradžioje lengvą niežėjimą patyrė ar jo visai nejautė 17 % respondentų, o tyrimo pabaigoje tokių asmenų skaičius išaugo iki 60 %.
17 pav. matyti, jog tyrimo metu gerėjo respondentų miego kokybė. Tyrimo pradžioje, miegantys gerai teigė daugiau nei trečdalis (39 %, 11) respondentų, tyrimo pabaigoje tiriamųjų skaičius išaugo iki 82 %. Prastą miego kokybę tyrimo pradžioje įvardijo 32 % (9) respondentai, o tyrimo pabaigoje – tik 4 % (1) respondentų.
Jau po pirmų dviejų tyrimo savaičių stebimas reikšmingas miego kokybės pagerėjimas. Geriausi miego kokybės rezultatai buvo pasiekti po 4 tyrimo savaičių. Prastai miegančiųjų grupėje tuo metu neužfiksuota nei vieno respondento. Vidutinę miego kokybę įvardijo penktadalis (21 %, 6) respondentų, o puikią miego kokybę pažymėjo net 79 % respondentų.
Kaip jau buvo aptarta mokslinių šaltinių analizės dalyje, emocinė būklė (nerimastingos ir depresyvios mintys, menkas savęs vertinimas) dažnai yra tampriai susijusi su atopinio dermatito būkle. Kaip matyti 18 pav., tiriamųjų emocinė būklė gerėjo, ir tai galima susieti su teigiamai kintančia atopinio dermatito būkle. Tyrimo pradžioje puikią emocinę būklę įvardijo daugiau nei trečdalis (39 %, 11) respondentų, atitinkamai tyrimo pabaigoje – net pusė visų respondentų (50 %, 14) fiksavo teigiamą emocinės būklės pokytį.
Prastą emocinę būklę įvardijo beveik trečdalis (29 % (8)) tiriamosios grupės respondentų ir vos 11 % jų tai deklaravo tyrimo pabaigoje. Didžiausias teigiamas pokytis ir pats geriausias rezultatas tyrimo eigoje matomas po 4 tyrimo savaičių. Vidutiniškai emocinę būklę vertinančiųjų skaičius padidėjo nuo 32 % iki 39 %. Puikiai jautėsi pusė (50 %, 14), o prastai savo emocinę būklę vertino vos dešimtadalis (11 %, 3) tiriamųjų. Ši pokytį būtų galima sieti su vieno tiriamojo miego kokybės suprastėjimu per paskutines dvi tyrimo savaites.
Apibendrinant galima teigti, jog tiriamųjų pagerėjo ne tik atopinio dermatito būklė, bet ir emocinė sveikata.
Niežėjimo intensyvumo rodikliai pakito abiejose grupėse, tam galėjo turėti įtakos metų laikas: šiek tiek atšilę orai, mažiau dirbtinai šildomos patalpos, daugiau buvimo lauke. Tačiau poslinkio skirtumai reikšmingai skiriasi tiriamosios grupės naudai (19 pav.). Tyrimo pradžioje tiriamojoje grupėje intensyvus niežėjimas pasireiškė didesnei daliai tiriamųjų (54 %), o kontrolinėje grupėje buvo mažiau (37 %). Tačiau tyrimo pabaigoje vos 11 % tiriamųjų respondentų įvardijo, jog patiria intensyvų niežėjimą, o kontrolinės grupės respondentai tai įvardijo net dvigubai dažniau (23 %). Taigi, stebimas niežėjimo sumažėjimas nuo 54 % iki 11 % tiriamojoje grupėje, lyginant su niežėjimo sumažėjimu nuo 37 % iki 23 % kontrolinėje grupėje. Susidarė reikšmingas 29 % pokyčio skirtumas tarp grupių.
Atitinkamai galima lyginti ir pokyčius tarp lengvą niežėjimą patyrusių respondentų (19 pav.). Tyrimo pradžioje jų kiek daugiau buvo kontrolinėje grupėje (20 %) nei tiriamojoje (18 %). Tyrimo pabaigoje kontrolinėje grupėje siekė 30 %, o tiriamojoje grupėje – 61 % respondentų. Tai rodo, kad sveikatos būklė ženkliai pagerėjo tiriamojoje grupėje, nes vienas pagrindinių simptomų (niežėjimas) išnyko arba sušvelnėjo net 43 % (nuo 18 % iki 61 %) daugiau respondentų, o kontrolinėje grupėje – tik 10 % daugiau (nuo 20 % iki 30 %) respondentų.
Tyrimo pradžioje tiriamojoje grupėje, lyginant su kontroline grupe, miego kokybė buvo įvardyta kaip prastesnė, o tyrimo pabaigoje – kaip geresnė (20 pav.). Prastą miego kokybę tyrimo pradžioje įvardijo trečdalis tiriamosios ir kontrolinės grupių respondentų (32 %, 9 ir 30 %, 9) atitinkamai). Tyrimo pabaigoje kontrolinės grupės rodiklis sumažėjo iki 23 %, tačiau tik 11 % tiriamosios grupės respondentų pažymėjo prastą miego kokybę, t. y. sumažėjo beveik trigubai. Vidutinę miego kokybę tyrimo pradžioje įvardijo 17 %. kontrolinės grupės ir 29 % tiriamosios grupės respondentų. Tyrimo pabaigoje kontrolinės grupės respondentų skaičius padidėjo santykinai neženkliai, iki 20 %, o tiriamųjų grupės rodiklis sumažėjo dvigubai – iki 14 %.
Atitinkamai galima lyginti įvardinusius, kad jų miego kokybė yra puiki. Tyrimo pradžioje daugiau nei pusė (53 %, 16) kontrolinės grupės respondentų pažymėjo, kad jų miegas yra kokybiškas, o tą patį galėjo įvardyti tik 39 % tiriamosios grupės respondentų. Tačiau tyrimo pabaigoje situacija reikšmingai keičiasi. Kontrolinės grupės rezultatai pakito neženkliai – iki 57 %. Tuo tarpu net 75 % tiriamosios grupės respondentų įvardijo, jog jų miego kokybė – puiki. Statistiškai reikšmingai ir patikimai galima teigti, jog eliminacinė dieta gerina respondentų miego kokybę.
Tyrimo pradžioje kontrolinė grupė savo emocinę savijautą vertino reikšmingai geriau, nei tiriamoji grupė (21 pav.). Tačiau tyrimo pabaigoje prastai besijaučiančių kontrolinės grupės respondentų padaugėjo nuo 10 iki 17 % (atitinkamai 3 ir 5 asmenų), o tiriamosios grupės prastai besijaučiančių sumažėjo beveik tris kartus nuo 29 % iki 11 %.
Ankstesnis skyrius: Tyrimo rezultatų analizė ir apibendrinimas>>>
Kitas skyrius: Mokslinio darbo išvados ir pasiūlymai
Viso mokslinio darbo turinys ir nuorodos: Atopinis dermatitas ir mityba. Mokslinis darbas >>>
Viešai skelbiamas mano mokslinis darbas – koreguotas, kad būtų aiškiau skaitytojui: pridėti paaiškinimai, vengiama santrumpų, pakeisti skyrių pavadinimai (išėmus dalį neaktualios skaitytojui informacijos), naudoti paprastesni žodžiai.
Pati nuo vienerių metų sergu sunkiai valdomu atopiniu dermatitu. Puikiai žinau, kad galima beviltiškai jaustis. Dėl šios priežasties skyriau šiai temai pusę metų intensyvaus darbo. Tai atsipirko dideliu džiaugsmu, nes tyrimo rezultatai – įspūdingi. Teigiamą mitybos plano poveikį pajuto net 86 procentų tiriamųjų. Sunkios būklės pacientų sumažėjo net 5 kartus. Galiu padėti palengvinti ligos simptomus ir jums. Daugiau informacijos čia>>
Skaitykite, o jei turite klausimų – juos užduokite komentaruose.
