Bendrosios tyrimo instrumento ir respondentų charakteristikos

Pagrindinis tiriamųjų ir kontrolinės grupės atrankos kriterijus – gydytojo diagnozuotas atopinis dermatitas. Tiriamojoje grupėje respondentams atopinis dermatitas diagnozuotas skirtingu metu (3 pav.). Daugiau nei pusei tiriamųjų (61 %) atopinis dermatitas diagnozuotas prieš daugiau kaip dešimtį metų, daugumai iš jų – vaikystėje. Tik kiek mažiau nei penktadaliui tiriamųjų (18 %) atopinis dermatitas diagnozuotas pastaraisiais metais, per paskutinius dvylika mėnesių. Galima daryti prielaidą, jog sergantys atopiniu dermatitu ilgiau kaip 5 metus yra pakankamai ištirti ir patyrę įvairius gydymo būdus. 

tyrimo_rezultatu_analize_ir_apibendrinimas_1

Tiriamųjų atopinio dermatito būklės sunkumas tyrimo pradžioje vertinamas pagal validų atopinio dermatito vertinimo rodiklį – SCORAD ir pateiktas 4 pav. Tai yra klinikinė priemonė, skirta objektyviai įvertinti atopinio dermatito sunkumą (t. y. mastą, intensyvumą). Šis rodiklis susideda iš trijų komponentų:
– odos pažeidimo plotas,
– bėrimų intensyvumas,
– subjektyvūs paciento pojūčiai, tokie kaip niežėjimo intensyvumas ar miego sutrikimai.
Visi komponentai įvertinami skaitinėmis reikšmėmis ir išvedamas balas, kuris atspindi atopinio dermatito būklės sunkumą. Asmens SCORAD rodiklis skaičiuojamas pagal formulę: A / 5 + 7B / 2 + C, kur A – egzemos paveiktas kūno plotas, %, B – egzemos intensyvumo rodiklis balais, skalėje nuo 0 iki 3 balų (daugiausia 18), C –  subjektyvaus vertinimo rodiklis balais, skalėje nuo 0 iki 10 balų (daugiausia 20). Kuo didesnis SCORAD rodiklis, tuo sunkesnė atopinio dermatito forma (Boguniewicz, 2018; scorad.corti.li, 2019) Skalės pasiskirstymas pateiktas 6 lentelėje.

tyrimo_rezultatu_analize_ir_apibendrinimas_2

Mažiausias SCORAD rodiklis tiriamųjų grupėje buvo 27,45 balų, likusieji viršijo 30-ties balų įverčio ribą, o vienas siekė net 90,4 balo. 

tyrimo_rezultatu_analize_ir_apibendrinimas_3

Siekiant įvertinti tiriamųjų būklės sunkumą, tiriamųjų SCORAD rodiklio reikšmės tyrimo pradžioje suskirstytos į tris grupes: iki 25 balų – lengva, nuo 25 iki 50 balų – vidutinė ir viršijanti 50 balų – sunki atopinio dermatito būklė (Boguniewicz, 2018). I etapo metu, atrenkant tiriamuosius, respondentai, kurių atopinio dermatito būklė buvo lengva, nebuvo įtraukti į tiriamųjų grupę. Daugiau nei pusei tiriamųjų (57 %) tyrimo pradžioje užfiksuota sunki atopinio dermatito būklė, 43 % tiriamųjų – vidutinio sunkumo atopinio dermatito būklė.

Svarbūs atopinio dermatito būklės kriterijai yra niežėjimas ir miego sutrikimas. Nors jie įskaičiuojami į SCORAD rodiklį, tačiau juos verta nagrinėti atskirai, kadangi su jais paciento emocinė būklė ir gyvenimo kokybė yra susijusi tiesiogiai, ir šių rodiklių pokytis jaučiamas santykinai greitai. 

Tyrimo pradžioje didžiąją daugumą tyrimo dalyvių (82 %) vargino vidutinis ar intensyvus niežėjimas (5 pav.). Likęs penktadalis tiriamųjų (18 %) niežėjimo nejuto ar, jų vertinimu, niežėjo lengvai. 

tyrimo_rezultatu_analize_ir_apibendrinimas_4

Tik daugiau nei trečdalis  tiriamųjų (39 %) vertino savo miego kokybę kaip gerą (6 pav.),  likusi dalis (61 %) įvardijo, kad jų miegas yra sutrikęs. Trečdalis respondentų (32 %) vertino, kad jų miego kokybė – prasta.

tyrimo_rezultatu_analize_ir_apibendrinimas_5

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad atopinis dermatitas yra susijęs su prastesniu savęs vertinimu, nerimu ir depresinėmis nuotaikomis, tačiau beveik trečdalis tiriamųjų (29 %) (7 pav.) tyrimo pradžioje nurodė, kad jų emocinė būklė yra puiki, kitas trečdalis respondentų (32 %) įvardijo, kad jų emocinė būklė yra vidutinio gerumo ir kiek daugiau nei trečdalis tiriamųjų (39 %) savo emocinę būklę įvardijo kaip prastą.

tyrimo_rezultatu_analize_ir_apibendrinimas_6

Sergančiųjų atopiniu dermatitu maitinimosi įpročių įvertinimas ir mitybos sutrikimų diagnozės formulavimas

Maitinimosi įpročiams vertinti naudotas nustatyta forma pildomas maitinimosi savikontrolės dienynas. Ši forma pasirinkta, nes labiau atspindi realią situaciją nei anketinė apklausa. Žinoma, būtina įvertinti ir patikimumą, įprastai maitinimosi savikontrolės dienynuose neįrašoma dalis atsitiktinio maisto vartojimo – užkandžių, tačiau bendra vartojimo tendencija atsispindi ir tokiu atveju. 

Tiriamieji skysčių, įskaitant vandenį ir arbatą, vartojo vidutiniškai po 1,3 l per dieną. Didžiausia vidutinė reikšmė – 3 litrai skysčių per dieną (R12). Kiek mažiau, vidutiniškai 2,2 l per dieną, vartojo du respondentai (R24 ir R10). Mažiausiai skysčių (vos 0,3 l/per parą) vartojo tiriamasis R27.    

Alkoholis net penkiais skirtingais mechanizmais didina histamino netoleravimo apraiškas, taigi šis rodiklis buvo vertinamas atskirai. Respondentai vartojo alkoholį vidutiniškai 1,6 karto per savaitę. 5 asmenys valgiaraščio pildymo laikotarpiu nevartojo alkoholio visai, o du respondentai alkoholį vartojo kasdien.

Nagrinėjant pieno produktų, turinčių glitimo, histamino ar histamino liberatorių produktų vartojimą, buvo vertinamas jų vartojimo dažnumas. Nebuvo vertinamas kiekis, nors jis ir turi reikšmingą įtaką maisto produktų netoleravimo atveju, tačiau esamomis sąlygomis įvertinti kiekį buvo sudėtinga. Tikėtina, kad tam tikrais atvejais respondentai nepaminėjo padažų ir neminėjo produktų sudedamųjų dalių. Taigi tam tikrais atvejais suvartojimas buvo numanomas, ir tikėtina, kad minėtų produktų vartojimo dažnis yra didesnis nei užfiksuotasis (8 pav.).

Respondentai, pateikę valgiaraščius, pieno produktus vartojo, bet reikšmingai skyrėsi vartojimo dažnis – nuo 0,4 iki 4,4 karto per dieną, vidutiniškai 2,6 karto. Glitimo turinčių produktų vartojimo per dieną dažnis šiek tiek mažesnis nei pieno produktų – vidutiniškai 2,1 karto per dieną (didžiausia reikšmė 4,2, mažiausia – 1,2). Histamino liberatorių tiriamieji vartojo vidutiniškai 2,6 karto per dieną (didžiausia vidutinė reikšmė 4,6, mažiausia – 1,5). Histamino turinčių produktų tiriamieji vartojo vidutiniškai 2,5 karto per dieną (didžiausia vidutinė reikšmė yra 4,8, mažiausia – 1,2). Taigi šie produktai sudaro reikšmingą maisto raciono dalį ir yra vartojami reguliariai, kasdien su nereikšmingomis išimtimis, todėl pačiam pacientui bei prižiūrinčiam gydytojui jų įtaką atopinio dermatito būklei būtų sudėtinga pastebėti.

tyrimo_rezultatu_analize_ir_apibendrinimas_7

Suformuluota mitybos sutrikimų diagnozė (PES). Atopinio dermatio (P), kurio priežastys (etiologija) yra heterogeninės, gali būti sąlygotas ir per didelio endogeninio bei egzogeninio histamino kiekio, sumažėjusio DAO aktyvumo, ir medžiagų, esančių pieno produktuose bei glitimo turinčiuose produktuose (E), kaip įrodymas – padidėjęs odos sausumas ir niežėjimas (S).

Ankstesnis skyrius: Maisto priedų įtaka sergančiųjų atopiniu dermatitu būklei >>>

Kitas skyrius: Valgiaraščio sudarymas sergant atopiniu dermatitu

Viso mokslinio darbo turinys ir nuorodos: Atopinis dermatitas ir mityba. Mokslinis darbas >>>

Viešai skelbiamas mano mokslinis darbas – koreguotas, kad būtų aiškiau skaitytojui: pridėti paaiškinimai, vengiama santrumpų, pakeisti skyrių pavadinimai (išėmus dalį neaktualios skaitytojui informacijos), naudoti paprastesni žodžiai.

Pati nuo vienerių metų sergu sunkiai valdomu atopiniu dermatitu. Puikiai žinau, kad galima beviltiškai jaustis. Dėl šios priežasties skyriau šiai temai pusę metų intensyvaus darbo. Tai atsipirko dideliu džiaugsmu, nes tyrimo rezultatai – įspūdingi. Teigiamą mitybos plano poveikį pajuto net 86 procentų tiriamųjų. Sunkios būklės pacientų sumažėjo net 5 kartus. Pati sergu sunkiai valdomu atopiniu dermatitu. Galiu padėti palengvinti ligos simptomus ir jums. Daugiau informacijos čia>>

Skaitykite, o jei turite klausimų – juos užduokite komentaruose.

0 0 votes
Patiko? Įvertinkite!