Tiriamųjų imtis

Respondentams atrinkti buvo pasirinktas tikimybinės anketinės atrankos metodas. Anketą užpildė 122 respondentai, pageidaujantys dalyvauti tyrime. Remiantis gautais jų atsakymais bei atrinkus respondentus pagal nustatytus kriterijus, buvo suformuotos dvi grupės: tiriamoji ir kontrolinė.

Tiriamoji grupė. Iš atrinktų 33 respondentų tyrimą pabaigė 28 pacientai. 5 asmenys nutraukė dalyvavimą pirmomis tyrimo savaitėmis, įvertinę, jog negalės laikytis nurodyto valgiaraščio reikalavimų. Dėl šios priežasties buvo analizuojami 28 asmenų duomenys. Tiriamųjų atrankos kriterijai: asmenys virš 18 metų amžiaus; atopinis dermatitas diagnozuotas gydytojo; tyrimo metu nevartoja geriamų kortikosteroidų; neturi virškinimo trakto ar kitų lėtinių ligų, galinčių daryti įtaką atopinio dermatito IgE priklausoma alergija bet vienam iš šių alergenų: pieno produktams, kviečiams ar histaminui, tačiau juos reguliariai vartoja; taip pat neįtraukti asmenys turintys laktozės netoleranciją, tačiau vartojantys pieno produktus.

Kontrolinė grupė sudaryta iš 35 asmenų. Tyrimo eigoje 2 asmenys nepateikė duomenų apie savo ligos eigą. 3 asmenys pakeitė maitinimąsi eliminuodami pieno produktus bei kviečius ir tai keitė jų atopinio dermatito būklės simptomus. Šių asmenų duomenys buvo neįtraukti ir todėl tyrime nagrinėjami 30 kontrolinės grupės tiriamųjų duomenys.

Respondentų demografinės charakteristikos pateiktos 4 bei 5 lentelėse. Tyrimo uždaviniuose nebuvo apsibrėžta vertinti atopinio dermatito būklės pokyčius pagal lytį, todėl tiriamosios grupės sudėtis pagal lytį nėra reikšmingas kriterijus. Tačiau kontrolinės grupės ir tiriamosios grupės pasiskirstymas pagal lytį yra panašus – dominuoja moteriškos lyties respondentai.

Gyvenamoji vieta. Tiriamųjų ir kontrolinės grupės narių gyvenamoji lokacija tyrimui nėra reikšminga dėl pasirinkto duomenų rinkimo būdo, tačiau galima paminėti, kad 72 % tiriamosios grupės bei 73 % kontrolinės grupės respondentų nurodė, jog yra gyvenantys Lietuvos penkiuose didžiuosiuose miestuose.

atopinis-dermatitas-tyrimo-metodika-2
4 lentelė

72% tiriamosios grupės atstovų patenka į 22-39 metų amžiaus intervalą. Vyriausias tiriamosios grupės respondentas – 52 metų amžiaus. Tikėtina, jog tokiam pasiskirstymui, t. y. santykinai jaunesniam amžiui, įtakos turėjo pasirinktas tyrimo duomenų rinkimo būdas – apklausa internetu.

atopinis-dermatitas-tyrimo-metodika-1
5 lentelė

Tyrimo metodai

Atliekant maitinimosi įtakos atopinio dermatito būklės pokyčiams tyrimą, buvo naudoti keturi tyrimo metodai: mokslinių straipsnių apžvalga, anketinė apklausa, tiriamųjų maitinimosi savikontrolės dienynų turinio analizė bei kvazi eksperimentas.

Tyrimo eiga

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką atopinio dermatito būklei gali turėti maitinimasis, t. y. pieno produktai, glitimas (kviečiai) bei maitinimosi sąlygotas histamino kiekis organizme.

Pagrindinis probleminis klausimas: ar maitinimasis, laikantis sumažinto histamino kiekio dietos bei vengiant pieno ir glitimo turinčių produktų, gali palengvinti sergančiųjų atopiniu dermatitu būklę? Tyrimu siekiama išsiaiškinti galimybes atopinio dermatito būklę koreguoti maitinimusi ir nustatyti sergantiesiems gaires bei konkrečias rekomendacijas, kurios galėtų būti įgyvendinamos savarankiškai ar su specialistų pagalba. Tyrimas buvo padalintas į keletą etapų.

I etapas. Mokslinės literatūros analizė. Šio etapo tikslas – apžvelgti naujausius mokslinius tyrimus apie maisto produktų įtaką sergančiųjų atopiniu dermatitu būklei. 

Ankstesnių dešimtmečių moksliniuose šaltiniuose daugiausia minima IgE nulemta maisto alergija, kuri tik iki 30 % atopiniu dermatitu sergančiųjų turi įtakos. Tuo tikslu buvo atlikta mokslinės literatūros analizė apie pieno ir kviečių įtaką sergančiųjų atopiniu dermatitu būklei ne per IgE nulemtą alergijos mechanizmą. Išsamių tyrimų ar detalių mokslinių straipsnių ta tema nepavyko rasti. Rastų tyrimų imtys santykinai mažos, o gauti duomenys – nevienareikšmiai. Histamino, gaunamo su maistu, bei jo metabolizmo įtaka sergančiųjų atopiniu dermatitu būklei yra labai aktuali pastaraisiais metais, tačiau išsamių tyrimų, galinčių pateikti aiškius rezultatus, nėra atlikta. Atopiniu dermatitu sergančiųjų gyvenimo kokybė, įtraukiant ir finansinę, ir emocinę, ir fizinę, suintensyvėjus ligos simptomams, stipriai pablogėja, todėl maitinimosi įtakos šios būklės pokyčiams tyrimai su tikslu pagerinti atopiniu dermatitu sergančiųjų būklę yra aktualūs ir reikalingi.

II etapas. Savanorių tiriamųjų ir kontrolinės grupės bei jų pradinių duomenų surinkimas. Anketa (1 priedas) paskelbta 2019 m. vasario 11 d. Facebook puslapyje ir pasidalinta keliose susijusiose Facebook grupėse. Šis būdas buvo pasirinktas kaip padedantis paprasčiausiai pasiekti respondentus. Kaip minėta aukščiau, šią anketą užpildė 122 asmenys.

Šio etapo trukmė – 10 kalendorinių dienų. Tyrimo pirminiai duomenys rinkti nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 20 d.

Bendra anketos klausimyno struktūra sukurta originaliai. Sudarant klausimyną, buvo konsultuojamasi su dermatologe Asta Dumbliauskiene, siekiant objektyviai įvertinti tiriamųjų ir kontrolinės grupės respondentų atopinio dermatito būklės pasikeitimus. Siekiant išsiaiškinti maitinimosi įtaką sergančiųjų atopiniu dermatitu būklei, reikalingi ir objektyvūs, ir subjektyvūs rodikliai. Remiantis konsultuojančios dermatologės rekomendacija, tiriamųjų ir kontrolinės grupės respondentų AD vertinimas atliktas remiantis SCORAD (SCORing Atopic Dermatitis) sistema kiekvienos apklausos metu. Kuo didesnis šis rodiklis – tuo sunkesnė sergančiojo atopiniu dermatitu būklė. Apskaičiuoti SCORAD rodiklį buvo naudojamas SCORing Atopic Dermatitis (SCORAD) Calculator (0.9.0) (http://scorad.corti.li, 2019). Savarankiškai įvertinti bėrimus respondentams padėjo vaizdinė priemonė (2 priedas). 

Kaip buvo minėta aukščiau, depresinės ir suicidinės nuotaikos tarp atopiniu dermatitu sergančiųjų pasitaiko tris kartus dažniau, todėl buvo papildomai fiksuojamas ir subjektyvus emocinės būsenos rodiklis.

2019 m. vasario 20 d. suformuotos kontrolinė ir tiriamųjų grupės bei respondentams išsiųsta informacija apie tyrimą bei tolimesnius etapus. Kontrolinės grupės respondentai tyrimo metu maitinosi įprastai. Tiriamosios grupės respondentai pildė maitinimosi savikontrolės dienynus ir IV etape gavo valgiaraščius, eliminuojančius glitimo turinčius, pieno produktus bei padedančius palaikyti mažą histamino kiekį organizme. 

Tiriamosios grupės respondentai siekiant išlaikyti konfidencialumą, tyrimo duomenų analizėje yra užkoduoti R raide ir skaičiumi, pvz., R1, R12.

III etapas. Tiriamųjų grupės respondentų maitinimosi anamnezės surinkimas, respondentų įvertinimas. 

Nėra vieno geriausio metodo problemai analizuoti. Pasirinkimas priklauso nuo iškelto tyrimo tikslo, uždavinių bei hipotezių (Saunders, Lewis ir Thornill, 2002). Dėl šios priežasties tiriamieji pirmo etapo metu nepildė klausimyno apie tyrimui aktualių produktų vartojimą, kadangi žmogaus atmintis yra atrankinė ir asmenys klaidingai gali vertinti bei nurodyti, kiek dažnai ir kokie produktai yra vartojami per savaitę. Maitinimosi anamnezės duomenų surinkimui buvo pasirinktas fiksavimo būdas – maitinimosi savikontrolės dienynas. Duomenis fiksavo patys respondentai elektroniniu formatu, pagal pateiktas rekomendacijas ir formą. Maitinimosi savikontrolės dienyno forma pateikta 3 priede, užpildytas vieno respondento maitinimosi savikontrolės dienyno pavyzdys pateiktas 4 priede. Maitinimosi savikontrolės dienynus užpildė 24 respondentai iš 28 tiriamųjų.

Šio etapo trukmė – 7 kalendorinės dienos.

Surinkti duomenys buvo analizuojami turinio analizės metodu. 

IV etapas. Maitinimosi rekomendacijos ir valgiaraštis.

Paraleliai III etapui buvo parengtos maitinimosi rekomendacijos, leistinų ir vengtinų produktų sąrašas (5 priedas), valgiaraštis bei suplanuota kvazi–eksperimento eiga. 

Kilus klausimams dėl valgiaraščių, visi respondentai galėjo kreiptis patarimo elektroniniu paštu ir per kelias darbo dienas gauti atsakymą.

V etapas. Kvazi–eksperimentas – eliminacinės diagnostinės dietos įgyvendinimas ir respondentų atopinio dermatito būklės pokyčių stebėjimas.  

Kvazi–eksperimento metu buvo taikoma eliminacinė dieta, skirta sergantiesiems atopiniu dermatitu, vadovaujantis mokslinių tyrimų apžvalga ir rekomendacijomis. Eliminacinė dieta, kaip diagnostinė priemonė gali būti taikoma, kai daroma prielaida dėl maisto alergijos ar netoleravimo. Diagnostinė eliminacinė dieta pasirinkta patikrinti iškeltai tyrimo hipotezei, kuri teigia, jog žemo histamino kiekio dieta kartu su glitimo turinčių bei pieno produktų eliminavimu gali turėti teigiamą įtaką sergančiųjų atopiniu dermatitu būklei.

Įprastai diagnostinės eliminacinės dietos rekomenduojama trukmė yra 4-6 savaitės (Bergmann ir kiti, 2013; Scot, Hugh, 2014). Šiuo atveju pasirinktas ilgesnis, t. y. 6 savaičių laikotarpis, kurios metu tiriamoji grupė kas dvi savaites pildė tarpinių rezultatų apklausos anketą, kuri yra pateikta 6 ir 9 prieduose. Kontrolinė grupė pildė pirmą ir paskutinę apklausą (10 priedas) kartu su tiriamąja grupe. 

VI etapas. Tyrimo galutinių rezultatų analizė, vertinimas, išvados ir rekomendacijos dėl sergančiųjų atopiniu dermatitu maitinimosi koregavimo ir adaptavimo.

Aš taip pat sergu sunkiai valdomu dermatitu. Mano pagalbą palengvinti simptomus, galite gauti čia>>

Ankstesnė darbo tema: Atopinis dermatitas ir maisto priedai

Atopinis dermatitas ir mityba. Mokslinis darbas >>

0 0 votes
Patiko? Įvertinkite!