Vaida Kurpienė, licencijuota dietistė
Jei valgote ir judate taip pat kaip anksčiau, o svoris vis tiek kyla ir kaupiasi ant pilvo, Jūs tikrai ne viena. Viena 44 metų skaitytoja man parašė:
„Nebesusitvarkau su savo emocijomis. Nuotaikų kaita ištisai. Tiesiog pučiuosi, nebetelpu į senus rūbus, nors iki šiol nesukau galvos dėl svorio. Jausmas, kad ištisai noriu valgyti, apima neviltis ir situacija nebekontroliuojama.“ — Asta, 44 m.
Jei atpažįstate save, žinokite, kad valia ir žinios čia niekuo dėtos: kartu su perimenopauze atslinko hormonų audros. Bet gerai, kad yra būdų, ką galime daryti kitaip.
Šiame straipsnyje rasite:
- kodėl perimenopauzėje svoris auga ir kaupiasi ant pilvo, nors valgote taip pat
- kodėl svarstyklės rodo beveik tą patį, o drabužiai nebetinka
- ar tikrai po 40 metų sulėtėja medžiagų apykaita ir kodėl mokslininkai nesutaria
- tris paprastus žingsnius, kuriuos galite pradėti jau šiandien be jokio pasiruošimo
- kaip kartu su svoriu mažėja karščio bangos, gerėja miegas ir nuotaika
Šią temą matau iš trijų pusių: kaip dietistė remiuosi mokslu, per 16 praktikos metų mačiau šimtus klienčių, ėjusių tuo pačiu keliu, o perimenopauzę pajutau ir pati, nes riebalus valdyti tapo sunkiau ir kauptis jie pradėjo pirmiausia pilvo juostoje. Kadangi pati tvarkausi ir su nutukimu, žinau, kaip tai atrodo ne tik iš tyrimų, bet ir iš savo kasdienybės.
Trumpai: svoris ir perimenopauzė. Šiuo laikotarpiu svoris auga dėl hormonų pokyčių, kurie keičia alkį, riebalų kaupimą ir jautrumą insulinui. Bendros energijos sąnaudos (kalorijų sunaudojimas) nuo 20 iki 60 metų išlieka panašios (Pontzer et al., 2021), nors pati perimenopauzė gali kiek sumažinti riebalų deginimą ir skatinti jų gamybą (Marcantei et al., 2026). Riebalų tuo metu kaupiasi beveik dvigubai greičiau, o raumenų mažėja, todėl svarstyklės pasikeičia mažai, o apimtys – labiau (Greendale et al., 2019).
Kodėl po 40 auga svoris, nors mityba nepakito
Daugelis moterų teisingai sako, kad nieko nepakeitė, tačiau pasikeitė tai, ką kūnas daro su tuo pačiu maistu. Perimenopauzė – tai laikotarpis iki menopauzės, kai kiaušidės pamažu mažina hormonų gamybą. Vidutiniškai ji prasideda 40–45 metais. Kai kurios moterys ją aiškiai jaučia vos 4–8 metus, tačiau patys pokyčiai kūne paprastai trunka nuo 8 iki 20 metų. Per tą laiką estrogenas ne tiesiog tolygiai mažėja, bet svyruoja: vieną mėnesį jo būna daug, kitą gerokai mažiau.
Dėl šių svyravimų simptomai ateina bangomis, todėl viena savaitė gali būti visai gera, o kitą kankina alkis, išpūstas pilvas ir miego sutrikimai. Svoris reaguoja pagal tas pačias hormonų bangas ir todėl auga netolygiai, bangomis. Todėl ir atsiranda jausmas, kad prieaugis nenuspėjamas.
Kodėl riebalai keliauja į pilvą
Moterišku hormonu vadinamas estrogenas nurodo kūnui, kur kaupti riebalus. Kol jo pakanka, riebalai dažniau gula ant klubų ir šlaunų, o kai jis pradeda svyruoti, kūnas juos ima sparčiai kaupti pilvo srityje, ir auga vidaus organus gaubiantys riebalai, kurie ima gadinti sveikatą (Marcantei et al., 2026). Praktiškai tai reiškia, kad liemuo platėja net tada, kai svarstyklės rodo beveik tą patį skaičių, todėl ir atsiranda pažįstamas jausmas, kad svoris lyg ir tas pats, o drabužiai nebetinka.
Tyrimai tai rodo ir skaičiais: perimenopauzėje riebalų kaupiasi beveik dvigubai greičiau, o raumenų – mažėja.
Kodėl svarstyklės rodo beveik tą patį, o drabužiai nebetinka
Vidutinio amžiaus moterys vidutiniškai priauga 0,4–0,7 kg per metus, daugiausia pilvo srityje (Hurtado Andrade, 2026, Mayo Clinic endokrinologė, AACE konferencija). Vienos priauga gerokai daugiau, kitos beveik nieko, o skirtumą lemia miegas, stresas, raumenų kiekis ir tai, ką bei kada valgote. Visi šie dalykai gali būti keičiami mūsų pačių, reikia tik tinkamai atsirinkti taisykles ir prižiūrinčius specialistus, kurie pagelbės.
1246 moterų kūno sudėtis buvo matuojama daugelį metų (Greendale et al., 2019, JAV tyrime SWAN). Iki perimenopauzės moterys per metus priaugdavo vidutiniškai apie 250 g riebalų.
Perimenopauzei prasidėjus:
- Riebalų priaugdavo beveik dvigubai daugiau – apie 450 g.
- Raumenų tuo pat metu po truputį mažėjo. Per maždaug 3,5 metų susidarė 1,6 kg riebalų daugiau ir sumažėjo 0,2 kg raumenų.
- Svarstyklės per tą laiką parodė vos 1,4 kg daugiau. Tai reiškia, kad svarstyklės rodo tik bendrą sumą, o keičiasi vaizdas veidrodyje ir apimtyse.
Labiausiai vaizdą ir jausmą keičia tai, kad perimenopauzėje riebalai kaupiasi daugiausia pilvo srityje, todėl jausmas „pučiuosi“ matomas akivaizdžiai. Kitaip sakant, riebalai ne tik greičiau limpa, bet ir keičia vietą: nuo šlaunų ir klubų keliauja ant pilvo ir į vidinius riebalus, kurie gaubia organus.
Tada ir atsiranda jausmas, kad svoris tas pats, o kelnės per juosmenį nebeužsisega, nors valgote tiek pat.
Ar tai bus jau visą laiką? SWAN tyrime šis persitvarkymas sustojo praėjus maždaug 2 metams po paskutinių mėnesinių. Tad tai etapas, kuris baigiasi. Verta tai žinoti, skirti tam daugiau dėmesio ir imtis veiksmų, kad tai stabdytumėte.
Ar po 40 sulėtėja medžiagų apykaita? Mokslas čia nesutaria
Šiuo klausimu tyrimai rodo skirtingus dalykus, todėl verta pažvelgti į abu požiūrius.
Vienas požiūris remiasi 2021 m. žurnale „Science“ paskelbtu didžiausiu kada nors atliktu energijos sąnaudų tyrimu, kuriame tiksliausiu žinomu metodu buvo matuoti 6 421 žmogus iš 29 šalių, nuo kūdikių iki 95 metų senolių (Pontzer et al., 2021).
Tyrėjai nustatė, kad, pakoregavus pagal kūno masę, kcal sunaudojimas nuo 20 iki 60 metų nesikeičia ir pradeda mažėti tik po 60. Panašią mintį 2026 m. pakartojo ir Hurtado Andrade, teigdama, kad svorio augimą vidutiniame amžiuje pirmiausia lemia amžius ir gyvenimo būdas, o ne pati perimenopauzė.
Tai galite pasitikrinti ir pati. Atsidarykite kalorijų skaičiuoklę >>, suveskite savo duomenis ir pakeiskite tik amžių, pavyzdžiui, 5 metais mažiau ir 5 metais daugiau. Pamatysite, kad skaičiai skirsis vos keliomis dešimtimis kalorijų, maždaug tiek, kiek jų yra viename obuolyje.
Kitas požiūris – krentant estrogenui ir kylant FSH perimenopauzė vis dėlto mažina ramybės energijos (kcal) sąnaudas, energijos sąnaudas miegant ir riebalų deginimą. Tai paskelbta 2026 m. Tarptautinės menopauzės draugijos žurnalo „Climacteric“ apžvalgoje (Marcantei et al., 2026).
Pamąstymui. Abu šaltiniai gali būti teisūs vienu metu, nes Pontzer žiūri į visą žmogaus gyvenimą ir mato stabilią liniją, o Marcantei žiūri tik į kelerius perimenopauzės metus ir toje linijoje mato nedidelį įdubimą.
Mano praktinė išvada: sulėtėjusi medžiagų apykaita gali paaiškinti kelias dešimtis kalorijų per dieną, bet ne 5 ar 10 priaugtų kilogramų. Didžiąją dalį paaiškina pakitęs alkio pojūtis, sutrikęs miegas ir insulino pokyčiai, apie kuriuos rašau toliau. Jei amžiaus negalime keisti, tai visus šiuos išvardytus dalykus keisti tikrai galime.
Pirma priežastis: tas pats maistas veikia kitaip
Kai estrogeno mažėja, kūnas sudegina mažiau riebalų ir daugiau jų padeda į atsargas, o tyrėjai šį reiškinį vadina sumažėjusia riebalų oksidacija (Marcantei et al., 2026). Paprastai tariant, tas pats patiekalas, kurį valgėte prieš dešimt metų, dabar veikia kitaip. Tai pagrįsta tyrimais. Tačiau mes galime keisti tai, ką ir kada valgome, ir rezultatas tada bus kitas.
Antra priežastis: kodėl nuolat norisi valgyti
Estrogenas dalyvauja ir alkio valdyme. Kai jo pakanka, jis mažina suvalgomo maisto kiekį, o tai matyti tiek gyvūnų tyrimuose, tiek stebint moteris skirtingomis ciklo fazėmis. Estrogenas veikia per kelis kelius vienu metu: per alkio hormoną greliną, per sotumo hormonus leptiną, CCK ir GLP-1, taip pat per smegenų signalus (Asarian ir Geary, 2013). Kai estrogenas pradeda svyruoti, šis natūralus alkio stabdys silpnėja.
Tai reiškia, kad valgyti norisi dažniau, o sotumas ateina vėliau, todėl vakare ranka tiesiasi prie šaldytuvo ne dėl disciplinos stokos, bet todėl, kad hormonai siunčia kitokį signalą nei prieš dešimt metų. Būtent iš čia ir kyla Astos minėtas jausmas, kad nuolat nori valgyti.
Prie to prisideda ir miego sutrikimų pasekmės. Nes po neramios nakties, kai pabundate suprakaitavusi ar trečią valandą nebegalite užmigti, kitą dieną alkis būna didesnis, kaip ir visiems kitiems žmonėms po prastos nakties.
Perimenopauzėje miegas sutrinka dažnai, tačiau keli maži žingsniai padės jau šiandien:
- paskutinį kavos puodelį išgerkite iki pietų
- vakarienę suvalgykite likus bent trims valandoms iki miego
- miegamąjį prieš gulant išvėdinkite, jei įmanoma laikykite iki 18 °C, kad pabudus nuo karščio būtų lengviau vėl užmigti.
- ryte išgerkite elektrolitų ar bent sūraus mineralinio vandens stiklinę
Trečia priežastis: insulinas, cukrus ir uždegimas
Insulinas yra hormonas, kuris veikia kaip raktas: pavalgius jis atrakina ląsteles, kad gliukozė (cukrus) iš kraujo patektų į jų vidų ir virstų energija. Kol estrogeno pakanka, šis raktas sukasi lengvai.
Estrogenui mažėjant ląstelės ima prasčiau reaguoti į insuliną (tai vadinama insulino rezistencija) ir jis nebegali tiek gliukozės pristatyti į ląsteles. Todėl kūnas jo gamina vis daugiau, kad išspręstų problemą, o gliukozės (cukraus) perteklius keliauja į riebalų atsargas.
Kartu silpsta ir estrogeno apsauga nuo lėtinio uždegimo (De Paoli et al., 2021). Todėl po valgio gliukozė kraujyje kyla aukščiau ir krenta staigiau. Dėl to po pietų jaučiamas energijos kritimas, apie 15–16 valandą ima traukti saldumynai, o susikaupti ir išlaikyti dėmesį tampa vis sunkiau.
Pilvo riebalai šį procesą dar sustiprina. Jie išskiria uždegimą skatinančias medžiagas, o uždegimas dar labiau silpnina insulino signalą. Taip užsisuka ydinga spiralė: kuo insulinas blogiau veikia, tuo daugiau pilvo riebalų kaupiasi. Kuo pilvo riebalų daugiau, tuo insulinas veikia blogiau. Kaip pasaka be galo.
Gera žinia ta, kad galima šią spiralę pasukti į kitą pusę: kai mažėja insulino šuolių, mažėja ir uždegimas, ir pilvo riebalai, ir noras užkąsti saldžiai.
Ką parodė 38283 moterų tyrimas
Tyrime, kuriame toje pačioje moterų grupėje palyginta 11 skirtingų mitybos modelių. 38 283 moterys stebėtos net 30 metų, o jų mityba vertinta 6 metus prieš menopauzę ir 6 metus po jos. (Xia et al., 2026, gegužę paskelbti tyrimo Nurses’ Health Study II rezultatai žurnale „JAMA Network Open“).
Mažiausiai svorio priaugo moterys, kurių mityba buvo artima žemo glikeminio indekso antiuždegiminei mitybai (tyrėjai ją vertino pagal tai, kiek ji kelia insuliną): daug daržovių ir ankštinių, o raudonos mėsos nedaug. Palyginti su labiausiai insuliną keliančia mityba, skirtumas siekė 0,28 kg per metus. Tokiu principu sudarytas ir mano mitybos planas >>: raudona mėsa jame būna apie 1 kartą per savaitę.
Sąžiningai pasakius, 0,28 kg per metus skamba kukliai, nes per dešimt metų tai sudaro maždaug 3 kg skirtumą tarp dviejų mitybos kelių. Vis dėlto tai yra beveik 40 000 moterų vidurkis, ir šios moterys savo mitybos sąmoningai nekeitė. Kai moteris keičia mitybą tikslingai, mano praktikoje rezultatai būna gerokai ryškesni.

Gerų rezultatų pasiekė moterys, kurių mityba atitiko vienos iš šių mitybų principus:
- Augalinės: didžiąją lėkštės dalį sudaro daržovės, ankštiniai, viso grūdo produktai, riešutai ir vaisiai, o gyvūninio maisto nedaug.
- Viduržemio jūros: daug daržovių, alyvuogių aliejaus, žuvies ir ankštinių, mažai raudonos mėsos ir saldumynų.
- DASH: sukurta kraujospūdžiui mažinti – daug daržovių, vaisių ir viso grūdo produktų, mažai druskos.
- Planetos sveikatos: daugiausia augalinis maistas ir tik nedideli mėsos bei pieno produktų kiekiai; sudaryta galvojant ir apie žmogaus sveikatą, ir apie aplinką.
- Sveikos mažesnio angliavandenių kiekio: mažiau miltinių ir saldžių produktų, o baltymai ir riebalai daugiausia iš augalinio maisto. Bet čia tikrai ne keto ir ne žemo angliavandenių kiekio mityba – čia mityba, kai mažinami tik perdirbti angliavandeniai (kas turi mano mitybos planą – tai ji ir yra).
Labiausiai svorį augino:
- Raudona ir perdirbta mėsa,
- Druskos kupini produktai
- Bulvės ir bulvytės fri.
Iš to matyti, kad svarbu ne tik kalorijų kiekis, bet ir tai, kaip stipriai valgomas maistas didina insulino gamybą ir ar turi lėtinį uždegimą skatinančių medžiagų. Taigi mano beveik kelis dešimtmečius propaguojama antiuždegiminė žemo glikeminio indekso mityba veikia puikiai valdant perimenopauzės situaciją.
„Per paskutinius du metus numečiau 12 kg. Savijauta ir kraujo tyrimai pagerėjo, o svarbiausia nuotaika ir pasitikėjimas savimi pakilo.“ — Daiva, perimenopauzės kursas
„Numečiau 4 kg, pagražėjo oda, jaučiuosi energingesnė.“ — Ingrida, perimenopauzės kursas
Ką keisti mityboje
Teorija pati savaime nieko neišsprendžia, nes žinodamos, kad estrogenas krenta, bet nesuprasdamos, ką su tuo daryti, galime pasijusti tik dar labiau bejėgės. Todėl visada žiūriu ne į tai, ko negalime, o į tai, ką galime padaryti, nes būtent tada atsiranda ir viltis, ir džiaugsmas, ir pokyčiai.

Trys maži žingsniai, šiandienai.
- „Praravėkite“ užkandžius. Kelias dienas iš eilės nufotografuokite viską, ką valgote ir geriate, nes valgymu laikomas ir puodelis kavos su cukrumi. Tada suskaičiuokite, kiek valgymų per dieną susidaro. Dažniausiai jų būna gerokai daugiau, nei atrodo, todėl sumažinus užkandžių skaičių bent trečdaliu jau bus geriau: ir svoris mažiau augs, ir miegas taisysis.
- Kiekvieno valgymo metu bent trys skirtingi augalai. Daržovių, ankštinių ir uogų skaidulos lėtina cukraus patekimą į kraują ir maitina žarnyno bakterijas, kurios perimenopauzėje taip pat keičiasi, o daugiau apie tai rasite straipsnyje apie estrobolomą >>.
- Prieš valgį išgerkite stiklinę vandens. Tai paprasčiausias įprotis, kuris padeda žarnynui ir sotumui, o kiek vandens Jums reikia per dieną, apskaičiuosite skysčių paros normos skaičiuokle >>.
Šie žingsniai padeda pradėti, tačiau ilgalaikiam rezultatui perimenopauzėje reikia sistemos:
- kiek ir kokių baltymų,
- kokie angliavandeniai,
- kaip sudėlioti mitybą, kad alkis būtų mažesnis
- Kokių medžiagų reikia papildomai
- kaip koreguoti miego situaciją
Pačiai susidėlioti tinkamą mitybos sistemą praktiškai neįmanoma arba tai pareikalauja labai daug pastangų, o su pagalba tai padaryti gerokai lengviau.
Būtent todėl sudariau mitybos planą >>, kuriame mityba jau sudėliota už Jus, su receptais, gaminimu ir savaitės meniu, pritaikyta pagal sveikatos būklę ir tikslus.
Apie baltymus, kuriais sklando ypač daug mitų, išsamiai pasakoju paskaitoje apie baltymus >>, kurioje sužinosite, kiek jų iš tikrųjų reikia ir kaip lengviau juos surinkti iš maisto.
Kas dar pasikeičia, kai tvarkote svorį
Moterys dažniausiai ateina dėl svorio, tačiau kartu su juo susitvarko ir daug kitų dalykų:
- Mažėja cholesterolis
- Gerėja nuotaika
- Gerėja virškinimo veikla
- Daugiau energijos
- Taisosi odos būklė
Svarbiausia, kad mažėja ir perimenopauzės požymiai, tokie kaip karščio bangos, naktinis prakaitavimas ir nuotaikų svyravimai.
Tai patvirtina ne tik mano praktika. Šiaurės Amerikos menopauzės draugija 2023 m. gairėse svorio mažinimą įtraukė tarp rekomenduojamų nehormoninių būdų karščio bangoms mažinti (NAMS, 2023).
12 savaičių tyrime moterims, perėjusioms prie augalinės mažai riebalų turinčios mitybos, sunkių karščio bangų sumažėjo 92 %, ir šis poveikis nepriklausė nuo to, kiek svorio jos numetė (Kahleova et al., 2023). Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tokios drastiškos priemonės nebūtinos arba galima jas taikyti laikinai. Puikiai veikia ir visavertė antiuždegiminė mityba.
Geriausiai tai apibūdina pačios moterys:
„Pilvas ir toliau mažėja. Nebepila menopauzinis karštis. Džiaugiuosi.“ — Jurgita, cholesterolio kursas
„Nuotaika pagerėjo, žymiai mažiau karščio bangų.“ — Dovilė, perimenopauzės kursas
„Nukrito 2 kg svorio ir mažiau karščio bangų.“ — Raselė, perimenopauzės kursas
„Pavyko susitvarkyti miegą, dėl to esu labai laiminga. Keliuosi be žadintuvo ir dienos bėgyje puikiai jaučiuosi.“ — Giedrė, kursas „Saldus gyvenimas be cukraus ir miltų“
Nė viena iš jų nerašo apie badavimą ar griežtus draudimus, o kalba apie mažėjantį svorį, gražesnę odą, daugiau energijos, geresnį miegą, pakilusį pasitikėjimą savimi ir ramesnes naktis, ir būtent tai yra tas džiaugsmas, kurį atneša pokyčiai.
Jei norite matyti visą vaizdą, įskaitant hormonus, mitybą, papildus, miegą ir medicinos siūlomus sprendimus, visa tai rasite šešių paskaitų kurse „(Peri)menopauzė: mityba ir kiti sprendimo būdai“ >>. Kursą vedžiau kartu su ginekologe, šeimos gydytoja ir farmacininku, kad atsakymus gautumėte iš skirtingų specialistų.
„Į vykstančius procesus moters organizme pažvelgta iš visų pusių – nuo fiziologijos, mitybos iki papildų, kraujo tyrimų.“ — Inga, kurso dalyvė
Dažniausi klausimai apie svorį perimenopauzėje
Ar tikrai po 40 metų sulėtėja medžiagų apykaita? Iš esmės ne. 2021 m. „Science“ tyrimas su 6 421 žmogumi parodė, kad energijos sąnaudos, pakoregavus pagal kūno masę, nuo 20 iki 60 metų nesikeičia. 2026 m. apžvalga rodo, kad pati perimenopauzė jas gali kiek sumažinti, tačiau tai paaiškina tik nedidelę svorio augimo dalį, o daugiau lemia alkio hormonai, miegas ir jautrumas insulinui.
Kiek svorio moterys priauga perimenopauzėje? Vidutiniškai 0,4–0,7 kg per metus (Mayo Clinic, 2026). Vienos moterys priauga gerokai daugiau, kitos beveik nieko, o skirtumą lemia miegas, stresas, raumenų kiekis ir mitybos sudėtis.
Kodėl valgant tiek pat kyla svoris? Svoris kyla dėl trijų priežasčių: kūnas sudegina mažiau riebalų ir daugiau jų kaupia, estrogeno svyravimai silpnina natūralų alkio stabdį, o mažėjantis jautrumas insulinui lemia, kad tas pats maistas stipriau kelia cukraus ir insulino kiekį.
Kodėl svoris tas pats, o drabužiai nebetinka? Todėl, kad keičiasi kūno sudėtis ir riebalų vieta. JAV tyrime SWAN per maždaug 3,5 perimenopauzės metų moterys vidutiniškai priaugo 1,6 kg riebalų ir neteko 0,2 kg raumenų, o riebalai kaupėsi daugiausia pilvo srityje. Svarstyklės rodo tik bendrą sumą, todėl pokytį pirmiausia pajuntate per juosmenį.
Dalis čia aprašytų veikimo principų kol kas ištirta laboratorijoje ir su gyvūnais, tačiau mokslas šioje srityje sparčiai auga.

Apie autorę. Vaida Kurpienė yra licencijuota dietistė (licencija Nr. ASL-00215, išduota 2021 m.), dietetikos profesinio bakalauro su pagyrimu absolventė (Vilniaus kolegija, 2019) ir trijų knygų autorė, tarp jų knygos „Liekna visam gyvenimui“ (2018). Mitybos edukacija ji užsiima nuo 2010 m., yra Lietuvos dietistų asociacijos, Lietuvos dietologų draugijos, Lietuvos nutukimo asociacijos ir Lietuvos menopauzės asociacijos narė, įtraukta į Menopauzės asociacijos specialistų sąrašą. Kadangi pati išgyvena perimenopauzę ir tvarkosi su nutukimu, apie šią temą rašo remdamasi ir mokslu, ir asmenine patirtimi.
Šaltiniai
- Asarian, L. ir Geary, N. (2013) ‘Sex differences in the physiology of eating’, Am J Physiol Regul Integr Comp Physiol, 305(11), p. R1215–R1267. https://doi.org/10.1152/ajpregu.00446.2012
- De Paoli, M., Zakharia, A. ir Werstuck, G.H. (2021) ‘The Role of Estrogen in Insulin Resistance’, The American Journal of Pathology, 191(9), p. 1490–1498. https://doi.org/10.1016/j.ajpath.2021.05.011
- Erdélyi, A. ir kt. (2023) ‘The Importance of Nutrition in Menopause and Perimenopause – A Review’, Nutrients, 16(1), 27. https://doi.org/10.3390/nu16010027
- Greendale, G.A. ir kt. (2019) ‘Changes in body composition and weight during the menopause transition’, JCI Insight, 4(5), e124865. https://doi.org/10.1172/jci.insight.124865
- Hurtado Andrade, M.D. (2026) ‘Comprehensive approach needed for weight management during menopause’, AACE konferencija; Healio, 2026-05-07. https://www.healio.com/news/endocrinology/20260507/comprehensive-approach-needed-for-weight-management-during-menopause
- Kahleova, H. ir kt. (2023) ‘Dietary advanced glycation end-products and postmenopausal hot flashes’, Maturitas, 172, p. 32–38. https://doi.org/10.1016/j.maturitas.2023.03.008
- Marcantei, C., Metz, L., O’Donnell, E. ir Isacco, L. (2026) ‘A narrative review of energy expenditure and substrate oxidation during menopause’, Climacteric, 29(2), p. 140–150. https://doi.org/10.1080/13697137.2025.2610485
- The North American Menopause Society (2023) ‘The 2023 nonhormone therapy position statement’, Menopause, 30(6), p. 573–590. https://doi.org/10.1097/GME.0000000000002200
- Pontzer, H. ir kt. (2021) ‘Daily energy expenditure through the human life course’, Science, 373(6556), p. 808–812. https://doi.org/10.1126/science.abe5017
- Xia, T. ir kt. (2026) ‘Dietary Patterns, Weight Change, and Obesity Risk During the Menopausal Transition’, JAMA Network Open, 9(5), e2613102. https://doi.org/10.1001/jamanetworkopen.2026.13102
