Vasarai persiritus į antrą pusę, Lietuvai smogė dideli karščiai. Dažnas iš mūsų jaučiasi apsunkęs, išsekęs, neturintis nuotaikos ir apetito. Dietistė Vaida Kurpienė pataria, kokius produktus ir patiekalus rinktis, kad savijauta būtų gera ir kaip nepriaugti papildomų kilogramų.
Produktai, kuriuos vertėtų rinktis vasarą
Uogos . Reikėtų rinktis laukines uogas, pavyzdžiui, avietes, bruknes, spanguoles, mėlynes. Jose yra daug daugiau antioksidantų nei vaisiuose ar daržovėse. Antioksidantai mums padeda išvengti infekcinių ligų, taip pat tai gali užkirsti kelią cukriniam diabetui, Alzheimeriui ar net nevaisingumui.
Rekomenduojama uogas užšaldyti kuo greičiau jas nuskynus, taip jose lieka daugiausia naudingų medžiagų.
Vanduo. Nors vanduo nėra maisto produktas, tačiau jo galime gauti ir iš daržovių bei vaisių. Pavyzdžiui, kilograme agurkų yra litras vandens. Tačiau įprastai sakoma, jog žmogus turi išgerti 30 mililitrų vandens vienam kilogramui savo svorio. Šio kiekio nereikia didinti, jei žmogus sėdi kondicionuojamoje patalpoje ir nedirba fizinio darbo, ir atvirkščiai, jei darbas yra fizinis ir žmogus prakaituoja, reiktų šį kiekį didinti.
Ar reikia didinti skysčių suvartojimą, išduoda jūsų šlapimas. Jei skysčių netrūksta, šlapimas turėtų būti šviesiai gelsvos spalvos.
Rekomnduojama atsisakyti visų vaisvandenių ar „gaiviųjų“ gėrimų, nes jie neatgaivina, o tik skatina dehidrataciją.
Žuvis. Karštą dieną žuvis mūsų skrandį apkrauna mažiau. Dabar labai populiarėja lašiša, bet visgi nereiktų atsisakyti menkės, lydekos ar kitos baltos žuvies. Jose gausu baltymo, kurį organizmas pasisavina geriau nei jautienos ar vištienos.
Gaminant žuvį nepadauginkite aliejaus, jis mūsų organizmui gali būti pavojingas, ypač jei kepant patiekalas pradeda svilti.
Daržovės. Geriausia valgyti sezonines daržoves. Geriausia rinktis tas daržoves, kurios yra arčiausiai mūsų, t. y. gali augti šiltnamiuose. Taip užtikrinsime, jog išvengsime chemikalų, kurie skirti išlaikyti daržoves šviežias. Tačiau nereiktų bijoti ir atvežtinių prekių, šiuo metų laiku jos auga greičiau, todėl joms užauginti nereikalingi tokie dideli chemikalų kiekiai.
Be to nereikėtų pamiršti, jog geriausia daržoves valgyti šviežias. Karštomis dienomis turime neapkrauti savo organizmo ir neeikvoti jo energijos sunkaus maisto virškinimui.
Arbatos. Mes esame įpratę gerti žalią, juodą arbatą, tačiau jas vertėtų keisti į mėtų, melisų ar čiobrelių arbatą. Taip pat arbatžolės bus praturtintos daugiausiai naudingų medžiagų, kai bus šviežios. Tokia arbata turi daug antioksidantų, kurie atstato mūsų ląsteles. Jei per mažai miegojome, esame susinervinę ar prastos nuotaikos, mūsų organizmui arbatžolės padeda atsistatyti.
Karštomis vasaros dienomis nesinori valgyti, tačiau svarstyklės rodo, kad užuot kritęs svoris keliais kilogramais padidėja
Kyla klausimas ar tiesa, kad dėl to kalti susilaikantys skysčiai ir tinimai, akivaizdūs karštomis dienomis ir ką daryti, kad taip nebūtų, tačiau kūno masės didėjimą vasarą gali lemtu ir kiti faktoriai, į kuriuos numojame ranka.
Karštu metu galimas tinimas, skysčių užsilaikymas. Priežastis karštis ar kas kita, galėtume suprasti pastebėję, ar keičiasi situacija karščiams nuslūgus. Jei tinimas nepraeina ir vėsią dieną, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti simptomas, išduodantis inkstų, kraujagyslių ar širdies ligas. Vis dėlto, „didėti svoris“ gali ir dėl neteisingos mitybos ar skysčių vartojimo.
Skysčiai susilaiko, jei vakare valgome sūraus maisto. Tai gali būti ir sveiki produktai: riebi sūdyta žuvis, rauginti agurkai, sūris. Skysčiai taip pat susilaiko nuo vytintos ar kitaip gamintos sūrios mėsos. „Jei vakare padauginame sūraus maisto, ryte tikrai sversime daugiau. Kiek konkrečiai, priklauso nuo kūno masės, medžiagų apykaitos, ar žmogus sportuoja, nes fizinis aktyvumas veikia kraujotaką bei limfos tekėjimą. Kuo mažesnis fizinis aktyvumas, tuo labiau skysčiai linkę užsilaikyti, nes blogesnė limfos apytaka, kraujotaka. Jei vakare sūraus maisto pavartoja fiziškai neaktyvus žmogus, ryte svoris gali būti didesnis net 1,5-2 kilogramais ar daugiau.
Vasaros malonumų pasekmės
Alkoholis ne tik turi kalorijų, bet dažniausiai yra vartojamas su sūriais užkandžiais: sūriu, kepta duona, sūdytais riešutais, traškučiais ir t. t. Didelis druskos kiekis ir dehidratacija – prasatesnės kraujo apykaitos priežastis.
Per karščius tarsi nesinori valgyti. Tačiau kartais suvalgome netgi daugiau, tik neskaičiuojame produktų, kuriais gaivinamės. „Žiūrėjau ledų sudėtį ir pastebėjau, kad kai kuriuose dominuoja cukrus, be jo tik kažkiek vandens, rišamųjų medžiagų ir dažiklių. Sulčių konkrečiuose žiūrėtuose leduose net nebuvo. Tik dažikliai, skonis ir spalva, vienoje porcijoje ledų gali slėptis 150-400 kalorijų.
Jeigu suvalgome keturias tokių ledų porcijas per dieną, gauname 1600 kalorijų, o tiek per dieną reikia net ne kiekvienai moteriai. Arbūzai, melionai, kuriais gaivinamės karštą dieną – ne itin kaloringi. Tačiau jei jų per dieną suvalgome kelis kilogramus, turėtume žinoti, kad tai nėra nekalta. Taip, vaisiai yra sveika. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, ką be jų valgome. Nes jeigu galvojame, kad 2-3 porcijos ledų „nesiskaito“, vaisiai „nesiskaito“ ir vakare leidžiame sau pavalgyti stipriau, nes visą dieną „nieko nevalgėme“, vietoje to, kad per vasarą svoris sumažėtų, kaip turėtų būti, nes didesnis fizinis aktyvumas, jis dažniausiai padidėja.
Alkoholis didina angliavandenių poreikį
Jei karštomis dienomis gausiai prakaituojame ir nevartodami skysčių džiaugiamės, kad sulieknėjome, turėtume žinoti, kad tai – trumpam. Svoris gali greitai grįžti su kaupu. Dehidratacija sutrikdo medžiagų apykaitą ir reiškiasi alkio jausmu: „Jeigu vidutinio svorio žmogui stinga daugiau nei litro skysčio, jis jaučia ne troškulį, o alkį. Ką daryti, jei planuojame vakarą leisti su draugais ir norėtume išgerti taurę vyno ar bokaliuką alaus? Yra tyrimų, kurie sako, kad dažniau tunkama nuo užkandžių, o nebūtinai nuo paties alkoholio. Tačiau aš akcentuočiau, kad alkoholis skatina apetitą ne tik tą dieną, bet ir dar dvi dienas po to. Ypač – paprastųjų angliavandenių poreikį: saldumynų bei baltų miltų gaminių.
Jei nusprendėte vartoti alkoholio, patarčiau jo išgerti kuo mažiau, silpnesnio, šalia vartoti pakankamai skysčių ir pagalvoti, ar verta. Nes be pasekmių alkoholio vartojimas nepraeis, tik vienam jos bus mažesnės, kitam – didesnės.
Kaip nepriaugti svorio vasarą?
Praktiški patarimai nenorintiems vasarą priaugti svorio:
- Patariama atsisakyti alkoholinių gėrimų, ypač kokteilių, kurie atrodo gaivinantys, bet organizmą veikia neigiamai.
- Vidurdienį geriau nepersivalgyti, o sočiau papietauti apie 16–17 val. Patariama valgyti mažiau saldumynų, daugiau morkų, juodųjų serbentų, riešutų, turinčių A, C ir E vitaminų.
- Per karščius tinka gerti vėsius, bet ne šaltus gėrimus. Geriau dažnai, bet po kelis gurkšnius.
- Druska organizme skatina kauptis skysčius. Dėl vandens stygiaus, tirštėja kraujas, prastėja kraujotaka, todėl gali imti brinkti kojos, rankos, paakiai.
