Šios laidos tema nėra emociškai lengva, tačiau itin aktuali – ši gėdos liga, kaip apibūdina mano viešnia – priklausomybių konsultantė Gabija Vitkevičiūtė, – nepasirenka nei lyties, nei amžiaus, nei statuso visuomenėje ir skaudžiai traumuoja ne tik priklausomą asmenį, bet sukrečia artimiausius. Tačiau ši laida nėra pesimistiška ir graudi, priešingai – ji teikia vilties išbristi, o artimiesiems padėti suprasti savo asmenines priklausomybes.

Įdomu yra tai, kad mudvi radome itin glaudžių sąsajų – priklausomybė, nepaisant nuo ko – nuo alkoholio, nuo maisto ar nuo žmogaus atsiranda dėl to, kad norima užgniaužti vienokias ar kitokias problemas, tik kokia jau ta priklausomybė ištiks mūsų įskaudintas sielas niekas nežino.

Kartu su Gabija didžiausią dėmesį skyrėme kenčiantiems nuo priklausomybių artimiesiems.  Aš nuolat susiduriu su tokiomis šeimomis netiesiogiai, – į mane kreipiasi moterys, emociškai priklausomos nuo maisto, ieškodamos laimės valgydamos, nes džiaugsmo kitur jos nebemato. Kodėl tai nutinka, yra įvairiausių priežasčių, tačiau tai neretai būna susiję ir su antros pusės priklausomybės nuo alkoholio.

Kada žmogus yra priklausomas, o kada ne?

Gabija pabrėžia, kad nėra labai aiškių svertų, galinčių padėti įvardyti žmogus priklausomas nuo alkoholio ar dar ne. Yra tam tikrų testų, skaičiuoklių, kurie yra patvirtinti PSO ir kitų organizacijų, matuojančių alkoholio vienetus, taip, kaip kalorijas maiste, nepaisant to kokios rūšies alkoholį vartojame.

SKAIČIUOKLĖ: Standartinis alkoholio vienetas >>>

Be to, Gabija pažymi, kad nėra tokio dalyko kaip saikingas vartojimas – bet kokia dozė yra žalinga, bet kalbant konkrečiai apie priklausomybę,– pats paprasčiausias būdas tai suprasti yra artimojo savijauta. Jei geriantis žmogus kelia nepatogumų, jei yra nemalonu, nepatogu, jau galima įvardyti problemą egzistuojant. Kai yra diskomforto jausmas šeimoje, nebereikia jokių skaičiuoklių, nes šeimoje tampa nesaugu.

Kaip gelbėti?

Kad ir kaip banaliai beskambėtų, – jei žmogus pats nenorės, niekas jo neišgelbės. Bandydami įvairiausius metodus drausti, kritikuoti, slėpti, užglaistyti, mes nepadedame, priešingai, patys įsitraukiame į užburtą ratą bei tampame priklausomi nuo to žmogaus. Su Gabija išskyrėme keletą patarimų žmogui, kenčiantiems nuo artimojo priklausomybės:

  • Atsitraukti. Įsitraukimas būna įvairiausio lygio – kontroliavimas, aiškinimas apie žalą, dangstymas nuo aplinkinių, darbovietės, giminaičių ir pan. Visi šie veiksmai tik skatina toliau gerti. Neverta ieškoti ir paslėptų butelių, nes tai neveikia, geriantis žmogus visada prieš jus laimės.
  • Palaikyti. Kartais žmonės mato juodą arba baltą. Negalima daryti drastiškų veiksmų, jei artimas sveiksta. Atsitraukti, nereiškia pasitraukti. Reikia suprasti, kad žmogus negeria šiaip sau, jam sunku, jis žino, kad elgiasi netinkamai, kad skaudina artimuosius ir pan.
  • Pagalvoti apie save. Pradėję kariauti su artimojo priklausomybe, mes be reikalo gaištame laiką. Verčiau derėtų skirti laiko sau. Labai dažnai būna, kad galvodami apie kitą pamirštame apie save, netgi užklumpa savigrauža (nebuvau pakankamai geras, gražus, pakantus, čia per mane ir pan.). Atminkite, kad galima pakeisti tik save ir savo požiūrį. Kartais to nepavyksta iš karto ir reikia veikti mechaniškai, o požiūris pasikeis vėliau.
  • Reikėtų nusibrėžti ribas ir jų laikytis. Galima amžinai tikėti pažadais, savo pačių sukurtomis iliuzijomis. Vis dėlto reikėtų suprasti, kad žmogaus negalime pakeisti kol jis pats to nenorės. Reikia paklausti savęs – kiek aš galiu tai toleruoti?

Noriu pabrėžti, kad priklausomybių kamuojamas žmogus nebūtinai turi būti asocialus žmogus. Ši liga nutinka nepaisant amžiaus, gyvenimo būdo, socialinės padėties ir kt. Tai yra galvos reikalai. Svarbiausia pripažinti problemą ir norėti keistis. Jei yra aiškus nusiteikimas, kad reikia pagaliau savimi pasirūpinti ir spręsti problemą, tada reikia pradėti iš karto žengti žingsnius. Iš pradžių mažus, o vėliau didesnius. Nuo dabar.

Aš manau, kad tai galima pritaikyti kalbat apie visas nepriklausomybes. Jei, pavyzdžiui, esate emocinis valgytojas ir norėdamas pasijausti laimingesnis, čiumpate už saldainio ar bandelės, nes jums tiesiog skanu, veikiausiai turite sveikatos problemų, blogai miegate, jums trūksta energijos, ar turite viršsvorio. Šie ar panašūs dalykai sukelia diskomfortą asmeniškai ir netiesiogiai artimiesiems, nes emocinis klimatas šeimoje labai juntamas, net jeigu apie tai ir nesusimąstote.

Į mane besikreipiančios moterys, turinčios mitybos sutrikimų dėl priklausomybės valgyti, dažniausiai pamiršta save kaip atskirą asmenybę nuo šeimos ir sunkiai suranda laiko tik sau. Pradėti reikėtų nuo mažų žingsnelių – nuo kasdieninių 15 minučių skaitant knygą ar išeinant iš namų pasivaikščioti.

Priklausomybių konsultantas yra pirma stotelė besikreipiančiam pagalbos, parodantis tolimesnius kelius – ar jam reikia terapijos, ar reikia ligoninės, o galbūt jam užteks nueiti į vieną ar kitą grupę. Yra tam tikri įrankiai – testai, pokalbiai, per kuriuos pasiūloma veikti vienaip ar kitaip konkrečiam žmogui. Priklausomybių konsultantas po kelių susitikimų padeda suvokti kokio specialisto toliau reikia – ar psichiatro, ar psichologo,  toksikologo, o galbūt netgi koučerio. Žurnalistė, komunikacijos specialistė, reabilitacijos namų moterims „Ramunėlė Rehab“ įkūrėja Gabija Vitkevičiūtė neslepia – priklausomybių konsultante tapo neatsitiktinai – ieškodama prasmės gyvenime. Ilgą laiką nuo alkoholio priklausoma buvo jos mama.

4.3 4 votes
Patiko? Įvertinkite!