Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė patars kaip pasirinkti išpopuliarėjusį sojos padažą.
KAM TINKA SOJOS PADAŽAS?  
Dauguma mūsų namuose turime sojos padažo. Jis tinka gardinti įvairiausius patiekalus: žuvį, lapines salotas, morkų salotas ar net grikių košę. Nebandėte? Paragaukite – skonis puikus.
Sveikos mitybos specialistė įspėja, kad šis padažas netinka, jei netoleruojate glitimo ar esate alergiški kviečiams. 
Jei jūsų kraujo spaudimas per aukštas ar turite polinkį į tinimą, vartokite sojų padažą labai ribotai, nes jame nemažai druskos.
Dabar svarbiausia atskirti koks sojų padažas yra natūralus, o koks – padirbtas ir kupinas kancerogeninių medžiagų?  
KAIP GAMINAMAS NATŪRALUS SOJŲ PADAŽAS? 
Sojos padažas žinomas jau daugiau nei 2000 metų ir jo tradicinė gamybos technologija išliko nepakitusi. Pirmiausia sojų pupelės nušlifuojamos, tuomet apdorojamos garais ir sumaišomos sumaltais ir pakepintais kviečių grūdais. 
Gauta masė užpilama pasūdytu vandeniu ir išmaišoma. Mišinys supilamas į maišelius, o pastarieji pakabinami saulėkaitoje. Prasideda natūrali fermentacija, trunkanti mėnesį ar ilgiau. Galiausiai iš maišelių ima tekėti skystis. Sojų padažo saldumas dažniausiai priklauso nuo to, kiek kviečių dedama į masę. Kuo daugiau kviečių, tuo daugiau salsvo skonio. Taip pat būna dedami ryžiai saldumui išgauti.
Gaminamas ir saldus sojos padažas, kurio sudėtyje dažnai yra cukraus. Dažnai jo daugiau įdėta sojos padaže sušiams. Vaida Kurpienė pataria, kad pamatę užrašą „sojos padažas sušiams“ – reikėtų atidžiau paskaityti etiketę ar nėra cukraus ar gliukozės. Būna saldaus padažo sušiams ir be cukraus.
KAIP PAGREITINAMAS GAMYBOS PROCESAS?
Natūrali sojos padažo fermentacija užtrunka mėnesį ar net ilgiau. Pramonei, siekiančiai kuo greitesnės apyvartos, tai per ilgas procesas. Taigi buvo sugalvota technologija, paspartinanti sojos padažo gamybos procesą.
a) Pirmiausia naudojama sieros ar druskos rūgštį, jos paskatina sojos rūgštinę hidrolizę.
b) Po to, minėtoms rūgštims neutralizuoti į sojos padažą pridedama šarmo.
Šioms medžiagoms reaguojant sojos padaže susiformuoja kenksmingi priedai – kancerogeninės medžiagos, kurių tikrai nenorėtumėte rasti savo valgomame maiste. 
Kai skaitome etiketę, dažnai atkreipiame dėmesį, kur produktas buvo pagamintas. Šiuo konkrečiu atveju- tai neturi reikšmės. Svarbiausias kriterijus – sudėtinės dalys. Taigi verskite kitą buteliuko pusę ir skaitykite.
KAIP ATSKIRTI – NATŪRALUS AR PADIRBTAS? 
Natūralus sojos padažas atskiriamas labai paprastai. Ant tradicinio sojos padažo pakuotės surašytos tik keturios sudėtinės dalys: vanduo, sojos pupelės, kviečiai ir druska. Tokį padažą pirkite ir naudokite. Gali būti ir ilgesnis vertingų produktų sąrašas sudėtyje, bet tada turi būti ne maisto priedai ar cukrai nurodyti, o natūralūs produktai.
Jei ingredientų aprašyme rasite įvardintus dažiklius, gliukozę, konservantus ar kvapiklius – tai tikrai surogatas, venkite jo.
Įprasta, kad natūralus sojos padažas brangesnis, nei padirbtas, bet ne visada.
Skiriasi ir šio pagardo spalva. Natūralus sojų padažas yra raudonai rudos spalvos, šiek tiek skaidrus, tuo tarpu pusfabrikačio spalva tamsi, jis drumstas, panašus į spiritą.
Sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės komentaras: „Jei nesate tikri, kurį padažą rinktis – galite rinktis ekologišką, pavyzdžiui sojos padažą Shoyu, pagamintą tradicinio fermentavimo būdu. Skaitome šio sojos padažo sudėtines dalis: vanduo, ekologiškos sojos pupelės, ekologiški pilno grūdo kviečiai, jūros druska. Beje, kaina šiuo atveju tikrai adekvati. Sojos padažo naudojame nedaug, taigi net ir sumokėję daugiau nelabai pajusite ilgesniame laikotarpyje.
Be to, sertifikuotose ekologiškuose padažuose tikrai nėra GMO (genetiškai modifikuotos sojos), tai ne tik gamintojų deklaracija. Juos tikrina specializuotos institucijos.“
Skanaus!