Žuvyse aptinkami parazitai yra gyvosios gamtos reiškinys, jie natūraliai paplitę visose pasaulio jūrose ir vandenynuose, todėl neįmanoma jų visiškai išvengti. Kadangi kirmėlių lervas žuvys praryja kaip maistą, todėl dažniausiai jų būna žuvų vidaus organuose, t.y. žarnyne. Nedelsiant išdarinėjus sugautas žuvis, jos išvalomos nuo parazitų. Jei sugavus per tam tikrą laiką žuvys neišdarinėjamos, kirmėlių lervos gali migruoti į raumenis. Termiškai apdorojus ar išlaikius tam tikrą laiką sušaldytus žuvininkystės produktus, parazitai ir jų lervos žūsta, todėl net vartojant atitinkamai apdorotas žuvis, kurių raumenyse buvo lervų, žmogus jomis neužsikrėstų.

Laukinių žuvų maitinimosi proceso neįmanoma kontroliuoti, tačiau, pavyzdžiui Norvegijoje auginamos lašišos šeriamos specialiais pašarais, jose niekada nerandama parazitų, todėl saugu vartoti net termiškai neapdorojus.

Pagal tarptautinius standartus daugelyje šalių yra leidžiama, kad 1 kg žuvies būtų iki 5 kirminų, tačiau Lietuvoje reikalavimai sugriežtinti – maistui tiekiamuose žuvininkystės produktuose matomų parazitų visai neturi būti.

Lietuvoje žuvininkystės produktai (sūdytos, marinuotos, šaltai rūkytos silkės, skumbrės) gaminami daugiausiai iš sušaldytos žaliavos, tikrinama, ar tiekiama į rinką žuvis neužkrėsta. Mūsų šalyje nėra nustatyta atvejų, kad būtų prekiaujama žuvimi, užkrėsta gyvais parazitais. Dažniausiai parazitai randami negyvi šaldytų žuvų pilvo ertmėse. Todėl drąsiai galima teigti, kad pavojaus vartotojų sveikatai nėra, oficialiai patvirtintose vietose prekiaujama saugiais žuvų produktais“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Janina Kondrotienė.

Siekdama gerinti maisto saugą ir atsižvelgusi į Europos maisto saugos tarnybos (EMST) nuomonę dėl žuvininkystės produktuose esančių gyvų parazitų keliamos rizikos, Europos Komisija šių metų gruodžio mėnesį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004 (Reglamentą), nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus.

Pagal sugriežtintą tvarką, maisto tvarkymo subjektai turės užtikrinti, kad visi tiekiami rinkai žuvininkystės produktai iš pelekinių žuvų ar galvakojų moliuskų, skirti vartoti žali arba pusiau žali (marinuoti, sūdyti ir kitaip apdoroti), būtų apdoroti šalčiu (šaldant minus 20oC mažiausiai 24 valandas arba minus 35oC mažiausiai 15 val.). Apdoroti šalčiu bus neprivaloma, jei:
žuvininkystės produktai buvo ar bus apdorojami karščiu (kaitinami bent 1 minutę + 60oC ar aukštesnėje temperatūroje),
– jeigu žuvininkystės produktai pakankamai ilgą laiką laikomi kaip šaldyti,
– jeigu sužvejoti vietose, kuriose neaptikta parazitų,
– ūkiuose užaugintų žuvų, kurios veisiamos iš embrionų, šeriamos specialiais pašarais ir negali būti užkrėstos.

Šiuo teisės akto pakeitimu norima užtikrinti, kad žmonėms parduodami žuvininkystės produktai būtų tinkamai apdoroti ir nekeltų pavojaus jų sveikatai dėl gyvų parazitų.

Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba