Dabar labai populiaru iš savo mitybos raciono išimti glitimą (angl. „gluten“). Pasaulyje stebimas fenomenas, kad jį stipriai riboja iki 20 proc. gyventojų, bet faktiškai sutrikimą dėl nevirškinimo patiria tik… ~1 proc., tad be reikalo iš raciono išmetami geri produktai.

Kada tinka glitimo turintys produktai?

Dažnai būna, kad problema slypi ne glitime, o kitose medžiagose. Pavyzdžiui, jei valgote daug miltinių produktų, lėtinės ir uždegiminės reakcijos gali kilti dėl didelio kiekio greitųjų angliavandenių, kurių yra ir kituose produktuose. Ar tikrai netoleruojate glitimo? Kaip sužinoti >>>

Tokiu atveju reikėtų žemo glikeminio indekso dietos, o produktai, turintys glitimo, bet mažai apdoroti, puikiai tinka. Tokie produktai: perlinės kruopos ar viso grūdo spelta, kviečiai, rugiai.

Be specialisto priežiūros netikslingai atsisakius glitimo turinčių vertingų produktų, gali per daug sumažėti skaidulų kiekis ir padidėti įvairių ligų rizika. Dar blogiau, kad neieškant tikrosios problemos kitur ir negydant, sutrikimas pamažu tik sunkėja. Be to, prisideda stresas, kai kasdien tenka riboti mitybą renkantis produktus be gliuteno, derintis prie šeimos narių, tampa sunkiau keliauti bei valgyti ne namie. Mitybos planas, kuriame nėra glitimo turinčių produktų, padės jums maitintis subalansuotai ir jaustis geriau. Užsisakykite mitybos planą be glitimo >>>

Glitimo netoleravimo (celiakijos) simptomai

Galima išvardinti daugiau kaip 300 simptomų, susijusių su celiakija – plonojo žarnyno liga, kai organizmas negeba suvirškinti glitimo ir pažeidžiamas žarnynas, bei jos sukeltomis komplikacijomis, todėl atpažinti šią ligą yra sudėtinga.

Kita vertus, tie simptomai gali kilti ir dėl kitų priežasčių, tad suversti viską glitimo netoleravimui irgi nereikėtų. Jei kažkuriuos iš šių požymių jaučiate ir niekaip negalite su jais susitvarkyti – verta išsitirti [kaip – info žemiau]. Jei diagnozė pasitvirtins, bus aišku ką daryti, jei ne – bus aišku, kad priežasčių ieškoti reikia kitur.

Dažniausi celiakijos simptomai ir požymiai yra susiję su maisto medžiagų ir vitaminų įsisavinimo sutrikimu, tai:

  • lėtinis vidurių užkietėjimas, kuris ir pakoregavus mitybą nesikeičia
  • lėtinis viduriavimas
  • pilvo skausmai ir pūtimas
  • dirgliosios žarnos sindromas 
  • nepaaiškinamas tinimas
  • nerimas/depresija
  • lėtinis nuovargis
  • nemiga
  • galvos skausmas / migrena 
  • dirglumas
  • artritas
  • dantų emalio defektai
  • pūslelinis dermatitas (dermatitis herpetiformis)
  • diabetas
  • reprodukcinės sistemos sutrikimai (mergaitėms vėluojančios menstruacijos); moterims persileidimai ar nepaaiškinamas nevaisingumas
  • anemija (geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos)
  • neuropatijos
  • osteoporozė/osteopenija
  • nepaaiškinamas svorio priaugimas / netekimas, vaikams – mažas svorio prieaugis

Dažniau, nei kitiems celiakija nustatoma:

  • 3,9–12,3 proc. sergančių I tipo cukriniu diabetu 
  • 5–12 proc. sergančių Dauno, Ternerio sindromais, kitomis autoimuninėmis ligomis 
  • 4,5 proc. pirmos eilės giminaičiams, žmonėms su celiakija

5 tyrimai celiakijai nustatyti

Sergant celiakija organizme susidaro antikūnai, puolantys plonosios žarnos gleivinę, kuri atsakinga už maisto medžiagų ir vitaminų įsisavinimą. Todėl prasideda uždegiminės reakcijos, maisto medžiagos nepatenka į kraują ir neišnešiojamos po organizmą, pažeidžiami įvairūs organai ir audiniai.

Tiksliai celiakijos diagnostikai reikalingi kompleksiniai tyrimai. Vieno nepakanka. Galimi net 5 tyrimų variantai.

  1. Audinių transgliutaminazės (aTG) IgA klasės antikūnų (atTG IgA + DGP IgA + bendras IgA) nustatymas. 
  2. Endomiziumo IgA klasės antikūnai, EmA IgA. 
  3. Deamiduoto gliadino peptido IgA ir IgG klasės antikūnai.ŽLA (HLA) haplotipai HLADQ2 ar HLA-DQ8. 
  4. Endoskopija su dvylikapirštės žarnos biopsija – tiksliausias tyrimas.

Kodėl gali nepakakti antikūnų tyrimo iš kraujo, norint nustatyti celiakiją? Celiakija sergantis žmogus gali neturėti tokių antikūnų ir atvirkščiai – nesergančio žmogaus kraujyje jų gali būti. Nors glitimo netoleravimo testas pasižymi didesniu nei 90 proc. tikslumu, jo rezultatams įtakos gali turėti begliuteninė dieta, vartojamas prednizolonas (kortikosteroidai) ar kiti imunosupresiniai vaistai.

Tikslius nurodymus, kaip pasiruošti celiakijos tyrimui, pateikia gydytojas. Paprastai, prieš tyrimą bent 8–12 val. rekomenduojama nevalgyti, negerti kavos, arbatos, gazuotų ir saldžiųjų gėrimų, taip pat alkoholio, nerūkyti.

Būkite sveiki! Receptų be glitimo rasite čia >>>

Taip pat skaitykite:

0 0 votes
Patiko? Įvertinkite!