Skaitytoja Ingrida klausia: “kiek galima valgyti naminių paruoštų vakuotų burokėlių, agurkų ar kopūstų? Manau, šiuo laikotarpiu pomidorai, agurkai, kurie atvežti vertingų maistinių medžiagų neturi, na, o rudenį paruoštos sodo gėrybės gal vertingesnės?”
Atsako sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė.
Pirmiausia noriu pažymėti, kad smagu sulaukti tokių konkrečių klausimų. Beje, klausimas apie daržoves žiemą labai dažnas. Svarbu žinoti, kad vitaminų ir kitų antioksidantų, taip pat maistinių skaidulų mums reikia kasdien. Déjà, jų negalime prisikaupti per vasarą visiems metams, taigi kasdien ant mūsų stalo turi pikotis bent kelių rūšių termiškai neaprodotos daržovės.
Tačiau Jūs esate visiškai teisi, sakydama, kad agurkai bei pomidorai šaltuoju metų sezonu turėtų ant mūsų stalo puikuotis retai. Tas pats pasakytina ir apie žalialapes salotas.
Kasdien šakninės daržovės
Rudens pabaigoje, žiemą bei ankstyvą pavasarį turėtumėme kelis kartus per dieną valgyti įvairių kopūstinių daržovių, raugintų daržovių bei šakniavaisių. Pastarieji, tai ne tik morkos, bet ir įvairių rūšių ridikai, ropės, griežčiai, petražolės ir saliero šaknys bei topinambai. Dažnai žmonės daugumos ne tik ragavę nėra, bet ir nematę. Džiugu tai, kad nebėra būtina keliauti į turgų pirkti šių daržovių. Vis dažniau jų galima nusipirkti ir didžiuosiuose prekybos centruose.
Pavyzdžiui topinambai, kitaip vadinamos žieminės bulvės, puikiai žinomi vyresnės kartos atstovams. Nors skamba egzotiškai, bet jos puikiai auga Lietuvoje ir kiti net piktžolėmis juos vadina. Šių daržovių užkandis ne tik suaugusiam, bet ir vaikams. Primena šviežių riešutų skonį, puikiai reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, mažina saldumynų poreikį ir idealiai tinka diabetikams. Svarbu, kad daržovių racionas savaitės metu būtų kuo įvairesnis ir taip gausite skirtingų, jūsų organizmui būtinų, medžiagų.
Raugintos daržovės
Raugintos daržovės puikus vitamino C bei probiotikų šaltinis. Rauginti galima ne tik kopūstus ir agurkus, bet ir cukinijas, žiedinius kopūstus, morkas ir šviežius burokėlius. O juk dažniausiai rauginame jau virtus, tiesa? (Raugintų  daržovių receptas>>)  Svarbu, kad tai visai paprasta ir pasigamintą raugą jį galima naudoti nuolat. Smulkintos daržovės naudotame rauge pasigamina per 3 dienas.
Jei norisi dar greičiau gauti vitaminų dozę galima daryti ir taip. Imate raugintų kopūstų kelias saujas, smulkiais šaudeliais sutarkuojate šviežią burokėlį, sumaišote su raugintais kopūstais ir palaikite šaltai parą. Tokias salotas kirs su dideliu malonumu ir visai nemėgstantys sveiko maisto:)
Raugintas daržoves reikėtų rinktis pietums ir ne kasdien, nes įprastai jos turi didesnį druskos kiekį, kas skatina skysčių užsilaikymą. Ypatingai saikingai turėtų jas vartoti kenčiantys nuo aukšto kraujo spaudimo.
Koks konservavimo būdas geriausias?
Žinoma, pačių augintos daržovės – išties vertingiausios. Jei vasarą turite daug sodo ir daržo gėrybių, tuomet pats geriausias konservavimo būdas – šaldymas. Jo metu beveik išnyksta tik vitaminas C, visos kitos medžiagos kuo puikiausiai išlieka. Jei neturite sodo, tikrai prekybos centruose galima rasti geros kokybės šaldytų daržovių, pavyzdžiui žirnelių,kurių net nebūtina virti atsišildžius jie bus puikus garnyras ar užkandis.
Konservuotų naminių daržovių valgyti tikrai galima. Jos puikus priedas prie rytinių košių, ar vienas iš garnyrų prie mėsos, žuvies ar ankštinių patiekalų. Tačiau gaminant reikia atsižvelgti kiek suvartojama druskos, acto, cukraus bei kiek laiko verdama. Kuo ilgiau termiškai aprodojama, kuo minkštesnės daržovės, tuo jose yra išlikę mažiau naudingų medžiagų, tame tarpe ir maistinių skaidulų, kurios ne tik skatina virškinamo bei šalinamojo traktų veiklą, bet ir suteikia stumo jausmą. Būtina žinoti, kad su kiekviena diena maistinė vertė, t.y. kokios naudos mes gauname iš šių konservų, mažėja. Déjà, tik kalorijų skaičius nekinta.
Tiesa, pramoniniu būdu pagamintų konservų rekomenduotina vengti.