Gražiausios metų šventės vėl suburs artimuosius prie gausaus, įvairiausiais valgiais nukloto stalo. Kad šventės netaptų rimtu išbandymu skrandžiui, mitybos specialistai pataria ne tik nepamiršti sveiko maisto ruošimo taisyklių, bet ir saiko.


Dvi šventės – skirtingas asortimentas

Paklausta, kaip turėtų atrodyti sveikas šventinis stalas, mitybos specialistė, tinklaraščio sulieknek.lt autorė Vaida Kurpienė pabrėžė, kad reikėtų akcentuoti dvi skirtingas šventes.

„Kūčių vakarienės pagrindiniai patiekalai – žuvis, grybai, daržovės – šiaip yra sveiko raciono dalis. Tačiau apvoliojus žuvį miltuose, daržoves perkepus dideliame riebalų kiekyje, to sveikumo mažėja. Aišku, kisielius, aguonų pienas, kūčiukai jau savaime nepatenka į sveikųjų produktų sąrašą, bet jei juos valgysime ribotai kartą metuose, nieko ypatingo nenutiks“, – aiškino specialistė.

Pašnekovė pabrėžė, kad svarbios ne tik pagrindinės maisto ruošimo taisyklės – reikėtų vengti perkepti, pervirti produktus, sumažinti riebalų kiekį, bet ir atsiminti saiką. Ji pridūrė, kad nereikėtų prie Kūčių stalo sėsti peralkusiam, vertėtų stengtis laikytis bendrai žinomų sveikos mitybos taisyklių ir rekomendacijų. Dar aktualiau tai kalbant apie antrąją šventę – Kalėdas, kada visa diena prieš akis ir apstu pagundų suvalgyti daugiau, nei esamę įpratę.

Pagelbėja ląstelienos gausus maistas

„Saiką labai lengva išlaikyti, jei daugiau dėmesio skirsime ne maistui, o bendravimui.
Taip pat labai svarbu prie pagrindinio Kalėdinio patiekalo pagaminti daugiau įvairių šviežių bei raugintų daržovių salotų. Ilgiau sėdint prie stalo natūraliai lyg ir norisi suvalgyti daugiau. Tad jei šalia patieksime bulves, riebų padažą ir pan., suvalgę per daug galime apsunkti. Tuo tarpu daržovės, daug ląstelienos (maistinių skaidulų) turintis maistas, padeda per ilgai neužsilaikyti maistui organizme. Vadinasi, kitą dieną jausimės geriau, energingiau. Be to, suvalgius daugiau daržovių neišeina suvalgyti kito maisto“, – kalbėjo V.Kurpienė.

Mitybos specialistė džiaugėsi atgimstančia tradicija vartoti nuo seno ant lietuvių stalo dominavusius raugintus produktus. „Tai – ne tik rauginti kopūstai, agurkai, bet ir burokėliai, cukinijos, žiediniai kopūstai, morkos. Jie suteikia skoniui intensyvumo, yra traškūs, gerai užpildo skrandį, turi mažai kalorijų ir papildo naudingomis medžiagomis“, – vardijo pašnekovė.

Gėrimas – vietoj deserto

V.Kurpienė patarė atskirai Kalėdų stalui neplanuoti šaltų patiekalų ar gaminti labai mažais kiekiais – juk jų tikriausiai bus likę nuo Kūčių vakarienės. „Bet kuriuo atveju vertėtų paskaičiuoti, kiek žmonių susirinks – neverta gaminti armijai ir maistu apsirūpinti visai savaitei. Ilgai laikomi patiekalai net šaldytuve pradeda rūgti, praranda savo vertę“, – sakė ji.

Tuo tarpu daugiau dėmesio be pagrindinio patiekalo galima skirti desertui. Jį rekomenduojama valgyti pavakariams, kartu su arbata, pašnekesiais. „Labai svarbu nesėdėti prie stalo nuo ryto iki vakaro. Reikėtų iš anksto pasiruošti kokių užsiėmimų. Jei gražus oras, išeiti pasivaikščioti“, – patarė specialistė.

Kad šventės „nepadovanotų“ vieno kito papildomo kilogramo, V.Kurpienė taip pat patarė atkreipti dėmesį, kokiais gėrimais užsigeriama. „Nors dabar populiarios obuolių sultys, jo nereikėtų gerti kaip vandens. Aminkite, kad 250 ml maža stiklinė net ir natūraliai spaustų sulčių yra apie 25 gramai cukrų, litre – net 100 gramų cukrų. Taigi ir sultys, ir kisielius yra desertas, o ne gėrimas. Gerti reikėtų vandenį, niekuo papildomai nepagardintą arbatą“, – aiškino ji.

Mitybos specialistės pastebėjimu, ypač ydinga situacija susiklosto, jei po švenčių laukia daugiau laisvų dienų. „Tuomet norisi tik sėdėti, žiūrėti televizorių ir valgyti.
Visgi kai apsunkstama, greičiau per šventes ne pailsima, o pavargstama. Kai jau žmogus yra apsunkęs, toliau nori miltinių produktų, saldumynų. Nesusilaikęs žada sau, kad nuo rytojaus jau grįš į vėžes, bet paskui vėl vis atideda. Jei jau nutiko taip, kad persivalgėte, pirmas dalykas, ką reikia daryti – situaciją keisti iš karto.

Iškart atsitokėję stenkitės iš karto grįžti į normalų režimą. Geriausia vieną dvi dienas skirti „grįžimui“, tada galima padaryti vieną iškrovos dieną. Jos metu visiškai maisto atsisakyti nereikėtų, bet neviršyti 600 kalorijų. Pavyzdžiui, išsivirti su mažu kiekiu druskos 180 gramų kruopų ir per dieną suvalgyti, vartoti daug vandnes ir nesaldintos arbatos“, – patarė V.Kurpienė.

Pašnekovės pastebėjimu, labai klaidinga manyti, kad dabar pavalgysiu, kiek noriu, o vėkiau jau – „kaip nors“. „Tai panašus į stručio elgesys – įkišti galvą į smėlį ir galvoti, kad jo šitai pasekmių neturės. Persivalgymas tikrai atsilieps – ir virškinimo traktui bus sunku, ir širdis apkrauta, ir energijos pristigs“, – pastebėjo ji.

Sutrikęs virškinimas prišaukia įvairius simptomus – sunkumo jausmą skrandyje, vidurių užkietėjimą. „Todėl verta iš anksto viską kiek įmanoma apmąstyti – pasiruošti aplinką, patiekalus, tinkamai nusiteikti. Tikrai galima per šventes ir skaniai pavalgyti, ir išlikti gyvybingam bei energingam“, – sakė mitybos specialistė.

Žurnalistė Aigustė Tavoraitė
Lietuvos sveikata