Kai pradeda augti svoris, pirmiausia galvojame ne apie tai, kas mūsų lėkštėje, o apie tai, kad galbūt „sutriko“ hormonai. Ar tai tiesa, o gal labiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką dedame į burną, kalbuosi su gydytoja endokrinologe, docente, mokslų daktare Lina Zabuliene.

Skydliaukės ligų simptomai: ar tikrai tik svorio pokyčiai?

Gydytoja Lina Zabulienė pasakoja, kad neretai pacientai atėję konsultacijai tikisi, kad gydytojas pritars, kad dėl jų svorio augimo yra kalta skydliaukė. Tačiau didžioji dalis svorio problemų yra susijusios ne su skydliauke, o su tuo, ką mes valgome ir kiek judame. Kartais tai iš dalies lemia ir genetinės priežastys. Tačiau net ir tuo atveju, jei genetiškai lemta būti stambesnio sudėjimo, tai nėra nuosprendis ir svorio augimą galima valdyti.  

Noriu pabrėžti, kad ieškant svorio augimo priežasčių, reikėtų pradėti nuo savo gyvensenos vertinimo. Vienas ir paprasčiausių būdų yra mitybos dienoraščio pildymas, kai registruojama viskas, ką per dieną suvalgėte ar išgėrėte – taip galima pamatyti bendrą vaizdą ir po to lengviau padaryti atitinkamas išvadas. Reikėtų pažymėti ir papildomus veiksnius, pavyzdžiui:  

  • miego trukmę ir kokybę;
  • fizinį aktyvumą (mankštos trukmę, laisvalaikio užsiėmimus, nueitų žingsnių kiekį);
  • darbo pobūdį – sėdimas, fizinis, sukeliantis stresą (gal tai lems dažnus užkandžiavimus), pamaininis (galintis sutrikdyti ne tik miegą, bet ir sotumo jausmą, mitybos režimą ir maisto pasirinkimą bei fizinį aktyvumą);
  • patirtą stresą ir tai nulemtą mitybos ar miego sutrikimą.  

Sulėtėjus skydliaukės veiklai ne tik padidėja svoris ir sulėtėja medžiagų apykaita, bet ir  sumažėja darbingumas, vargina nuovargis, silpnumas, mieguistumas, kartais apninka liūdnos mintys, prislėgta nuotaika, pablogėja atmintis, gali patinti paakiai, rankos ar kojos, – slenka plaukai, lūžinėja nagai. Bendra sveikatos būklė blogėja palaipsniui, tad daugelis sergančiųjų gali ilgai nesuprasti, kad serga ir manyti, kad nežymūs savijautos pokyčiai yra normalu. 

Tad, jei kyla minčių dėl sutrikusios skydliaukės veiklos, reikia kreiptis į šeimos gydytoją konsultacijai ir galimybės atlikti skydliaukės tyrimus.

Skydliaukės tyrimai

Gydytoja pasakoja, kad gali būti tiriama skydliaukės veikla (skydliaukės hormonai) ir skydliaukės išvaizda (instrumentiniai tyrimai). Skydliaukės hormonų tyrimai gali parodyti, ar skydliaukė veikia gerai, ar jos veikla nusilpus ar yra per aktyvi. Jei skydliaukė veikia gerai, tačiau jaučiatės blogai, būtina tirti dėl kitų negalavimų priežasčių arba atkreipti dėmesį į gyvensenos ypatumus – ką ir kada valgote, ar esate fiziškai aktyvus, kaip ir kiek miegate ir kitus sveikatos rizikos veiksnius.  

Profilaktinius skydliaukės hormonų tyrimus vieną kartą per metus galima atlikti visiems, tačiau ypač rekomenduojama jei šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, buvo taikytas spindulinis kaklo gydymas, operuota skydliaukė, vartojami vaistai širdies ritmo sutrikimui gydyti, taip pat vyresnėms nei 35 metai moterims, ypač turinčioms reprodukcinės sveikatos problemų ir kitiems.

Vienas pagrindinių skydliaukės hormonų tyrimų yra TTH – tirotropinio hormono, reguliuojančio skydliaukės hormonų gamybą ir išsiskyrimą, tyrimas.taip pat gali būti tiriami ir kiti hormonai:  

  • laisvas tiroksinas (LT4)  
  • laisvas trijodtironinas (LT3).  
  • skydliaukės antikūnai (ATPO)

Skydliaukės echoskopija atliekama audinio struktūrai įvertinti, – gydytoja pataria, kad profilaktiškai patartina kas 3-5 metus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Skydliaukės hormonai ir jų tyrimai >>>

Skydliaukės sutrikimai – sulėtėjo jos veikla

Jei skydliaukės veikla nusilpo ir išsivystė hipotirozė, būtina vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Pasitaiko atvejų, kai žmogus gavęs receptą iki vaistinės net nenueina, tad vaistų nevartoja, na, o dalis vaistus vartoja netinkamai.  

Vaistus (skydliaukės hormoną – levotiroksiną) būtina vartoti labai tiksliai: 

  • daugiau nei valandą ar pusantros valandos prieš valgį ryte; 
  • užgerti vandeniu, negalima gerti kavos, arbatos daugiau nei 1-1,5 val.;
  • vartoti tokią vaistų dozę, kokią nurodė gydytojas; 
  • kalcio, geležies preparatus, vitaminus, bei kitus maisto papildus vartoti praėjus daugiau nei 4 val. po levotiroksino išgėrimo.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nesigydant ar vartojant vaistus netinkamai, gali išlikti hipotireozės simptomai ar pablogėti bendra sveikatos būklė – sutrikti širdies veikla, pakilti kraujospūdis, kilti dusulys, užklupti mėšlungis, užkietėti viduriai, išsausėti oda, slinkti plaukai, antakiai ir apskritai pablogėti gyvenimo kokybė.  

Vartojant vaistus ir laikantis sveikos gyvensenos principų galima jaustis gerai ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tikėtina, kad atsistačius skydliaukės veiklai svoris normalizuosis ar jį bus lengviau numesti pakeitus mitybą ar fizinį aktyvumą.

Skydliaukė ir mityba – du pagrindiniai mineralai

Tinkamai skydliaukės veiklai labai svarbūs du mikroelementai – jodas ir selenas, kurių maiste yra mažai, tad dažnai tenka vartoti papildomai. Deja, bet Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gaunamas nepakankamas jodo kiekis. 

Tinkamas jodo kiekis yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vyresniems nei 11 m. vaikams ir suaugusiems žmonėms per parą suvartoti 150 μg jodo, nėščioms ir žindančioms moterims – 200 μg jodo per parą. Daugiausiai jodo yra šiuose maisto produktuose:  

  • jūros dumbliuose; 
  • jūrinėje žuvyje, ypač plekšnėje ir jūros gėrybėse; 
  • kai kuriuose pieno produktuose, pavyzdžiui, čederio sūriuose;
  • šiek tiek yra ir mėsoje, vaisiuose, daržovėse ir grūduose, tačiau šiuose produktuose esantis kiekis labai priklauso nuo jodo kiekio aplinkoje ir dirvožemyje;
  • kai kuriuose mineraliniuose vandenyse.

Vienas geriausių jodo šaltinių – joduota druska. Nuo 1993 m. Pasauline sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja universalų druskos jodavimą kaip pagrindinę, efektyvią, pigią, saugią, paprastą ir ekonomišką priemonę, siekiant išvengti jodo stokos sukeltų ligų ir jas reguliuoti. Atkreipkite dėmesį į tai, kad joduotą druską derėtų laikyti sandariai uždarytą, o į maistą berti tik jau pagaminus, nes jodas ypač lakus ir garuoja. 

Beje, 2019-2020 metais, VUL Santaros klinikų ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaujant su Pasauline sveikatos organizacija atliko Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą druskos ir jodo suvartojimo Lietuvoje tyrimą, kurio preliminarūs rezultatai parodė, kad daugiau nei 50 proc. žmonių suvartoja per mažą jodo kiekį.

Nuo jodo kiekio organizme priklauso skydliaukės veikla, o nuo jos veiklos priklauso:

  • vaisiaus tinkamas vystymasis;
  • protinis ir fizinis vaikų vystymasis;
  • intelektas;
  • vaikų gebėjimas mokytis ir gebėjimas pažinti pasaulį;
  • išvaizda.

Noriu atkreipti dėmesį, kad ypač svarbu tinkamą kiekį gauti nėščiosioms ir vaikams.  

Gydytoja Lina Zabulienė pastebi, kad daugiausia kalbama tik apie jodą, tačiau skydliaukės veiklai svarbus ir selenas. Rekomenduojama paros seleno norma – 55 mkg. Natūraliai seleno gausu braziliškuose riešutuose, tune, jautienoje, kalakutienoje, kiaušiniuose.  Nuolat siūlau jums pamilti įvairias pilno grūdo košes – tai puikus seleno šaltinis, na, o jeigu kasdieną suvalgysite po saujelę riešutų ar saulėgražų, organizmas seleno gaus tikrai daugiau.

Sulėtėjusi skydliaukės veikla ir subalansuota mityba

Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie nori pakeisti netinkamus mitybos principus, kai jau problemos yra įsisenėjusios. Tačiau niekada nėra per vėlu bent sušvelninti situaciją. Sergantiems skydliaukės ligomis rekomenduojami ypač subalansuotos, sveikos mitybos pricipai, gausesnis antioksidantų, seleno, geležies, resveratrolio, flavanoidų turinčių maisto produktų, vaisių ir daržovių, atkreipiant dėmesį į tai, kad sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, vartojant per dideles jodo papildų dozes gali išryškėti hipotireozė, todėl kiekvienu atveju reikėtų tartis su gydančiu gydytoju.

Užsisakykite skydliaukės programą, kurioje 3 specialistų – dietistės, kineziterapeutės-kineziologės ir gydytojo endokrinologo – 4 paskaitos bei 3 treniruočių įrašai, čia >>>

Beje, kai kurie tyrimai rodo, kad yra sąsajų tarp skydliaukės veiklos sutrikimų ir laktozės bei glitimo netoleravimo, ypač vyresniems asmenis, kurių dažnas netoleruoja pieno produktų.   

Kartais nelengva išlaikyti tinkamą mitybos režimą, nes fantazijos nebelieka ir atsibosta valgyti tuos pačius produktus. Sezonams keičiantis susiduriame ir su pasikeitusiu poreikiu, – kai šalta nebesinori to, ką valgėme vasarą ir atvirkščiai. „Vaidos Kurpienės sezoniniame sveikos mitybos plane“ esu paruošusi daugybę receptų,– kruopščiai atrinkti patiekalai ne tik sveiki, bet ir tinkami visai šeimai.

Goitrogenai – kiek pagrįsta baimė?

Jei žmogus turi problemų su skydliauke, greičiausiai yra girdėjęs, kad jis turi vengti tam tikrų produktų – goitrogenų. Tai medžiagos, galimai siejamos su skydliaukės padidėjimu, nes juos vartojant gali sumažėti jodo pasisavinimas pačioje skydliaukėje, gali būti slopinamos skydliaukės hormonų gamyboje dalyvaujančios medžiagos.   

Goitrogenams priskiriami:  

  • kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, ropės – kryžmažiedės daržovės, kuriose gausu gliukozinolatų, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis, tačiau jie taip pat turi ir metabolitą tiocianatą, lėtinantį skydliaukės hormonų sintezę;
  • sojos produktai – turintys izoflavanoidų, galinčių veikti skydliaukės peroksidazę, reikalingą skydliaukės hormonų sintezei. 

Šie produktai dėl gausaus skaidulų antioksidantų, fito-estrogenų kiekio yra naudingi sveikatai ir net labai didelis jų kiekis, ypač apdorotų termiškai, žalos nesukelia.

Tadropes, sojos produktus ir kopūstus su saiku tikrai galima valgyti.

Taigi, sergantiems skydliaukės ligomis, neverta baimintis, kad esate pasmerkti gyventi nepilnavertiškai. Svarbiausia įsiklausyti ką sako jus gydantis gydytojas, laikytis pagrindinių sveikos gyvensenos principų, išsimiegoti ir kuo mažiau stresuoti!

TAIP PAT SKAITYKITE:

Maistas prieš miegą – konkretūs patarimai ką rinktis bei ko vengti >>>

9 taisyklės kaip lengvai užmigti >>>

4.4 25 votes
Patiko? Įvertinkite!