Imuninė sistema atlieka labai svarbią funkciją mūsų organizme – saugo nuo peršalimo, virusinių ir infekcinių ligų, todėl būtina ja rūpintis visais metų laikais, ypač šaltuoju metų sezonu.

Dalinuosi produktų grupėmis, kurias šaltuoju sezonu derėtų dažniau įtraukti į savo racioną. Tinkama mityba padės ugdyti imunitetą ir išlikti sveikiems.

Šviežios šakninės ir kopūstinės daržovės

Kai kam atrodo, kad, vasarai pasibaigus, šviežių daržovių valgyti nebereikia. Tačiau tai yra didžiulė klaida. Mes negalime daržovėse esančių naudingųjų medžiagų „prisivalgyti“ visiems metams. Rudens pabaigoje, žiemą bei ankstyvą pavasarį turėtumėme kelis kartus per dieną valgyti įvairių kopūstinių daržovių, raugintų daržovių bei šakniavaisių. Tiesiog turi keistis jų sezoniškumas: žiemą rinkitės kopūstus, morkas, burokėlius, ridikus, ropes ir kitas sezonines daržoves.

Pavyzdžiui topinambai, kitaip vadinamos žieminės bulvės, puikiai žinomi vyresnės kartos atstovams. Nors skamba egzotiškai, bet jos puikiai auga Lietuvoje ir kiti net piktžolėmis juos vadina. Šių daržovių užkandis ne tik suaugusiam, bet ir vaikams. Primena šviežių riešutų skonį, puikiai reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, mažina saldumynų poreikį ir idealiai tinka diabetikams.

Svarbu, kad daržovių racionas savaitės metu būtų kuo įvairesnis ir taip gausite skirtingų, jūsų organizmui būtinų, medžiagų. Brokoliuose, kopūstuose, paprikose ir kitose daržovėse yra daug vitamino C, panašiai kaip citrinose, tačiau daržovių galime suvalgyti daugiau nei rūgštaus vaisiaus. Daržoves daugiausia derėtų valgyti šviežias, nevirtas, jei gaminate salotas – vietoje majonezo geriau naudoti grietinę ar graikišką jogurtą ir kitus padažus be cukraus bei perdirbtų riebalų. Net 56 skirtingos salotos žiemos sezonui – tiek rasite jums sudarytame žiemos sezoniniame plane>>.

Raugintos daržovės

Raugintos daržovės puikus vitamino C bei probiotikų šaltinis. Rauginti galima ne tik kopūstus ir agurkus, bet ir cukinijas, žiedinius kopūstus, morkas ir šviežius burokėlius. O juk dažniausiai rauginame jau virtus, tiesa? Svarbu, kad tai visai paprasta ir pasigamintą raugą jį galima naudoti nuolat. Smulkintos daržovės naudotame rauge pasigamina per 3 dienas.


Jei norisi dar greičiau gauti vitaminų dozę galima daryti ir taip. Imate raugintų kopūstų kelias saujas, smulkiais šaudeliais sutarkuojate šviežią burokėlį, sumaišote su raugintais kopūstais ir palaikite šaltai parą. Tokias salotas kirs su dideliu malonumu ir visai nemėgstantys sveiko maisto:)


Raugintas daržoves reikėtų rinktis pietums ir ne kasdien, nes įprastai jos turi didesnį druskos kiekį, kas skatina skysčių užsilaikymą. Ypatingai saikingai turėtų jas vartoti kenčiantys nuo aukšto kraujo spaudimo.

RAUGINTŲ DARŽOVIŲ SALOTOS

Kopūstai yra vienas svarbiausių vitamino C šaltinių, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais. Nuo šio vitamino kiekio organizme tiesiogiai priklauso mūsų nuotaika, aktyvumas, darbingumas, proto šviesumas ir imunitetas. Kopūstai vitamino C kiekį išsaugo nepakitusį iki 8 mėnesių, kuo negali pasigirti jokia kita daržovė.
Išbandyti šį receptą

Sezoninės uogos ir vaisiai

Sveika valgyti mūsų šalyje užaugintus vaisius, nerandant tokių, tiks ir atvežtiniai. Na o šaltalankiai, bruknės, spanguolės – sveikatos šaltinis. Žiemai uogas patariama užsišaldyti: tokiu būdu jos išlaiko didžiąją dalį naudingųjų medžiagų ir vitaminų. Jei savų šaldytų uogų neturite, jų galima gauti ir parduotuvėje. O uogienes yra ne sveikatinimosi priemonė, bet desertas.

Riebi žuvis

Silkės, skumbrės ir kitos šaltųjų vandenų žuvys turi daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios gerina imunitetą – stabdo uždegiminius procesus, „valo“ kraujagysles, mažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sumuštinis su viso grūdo duona, švelniai sūdyta silke ir šviežiomis daržovėmis yra puikus, sveikatą stiprinantis patiekalas. Tiks ir pietums, ir pusryčiams – suteikia energijos, turi gerųjų riebalų ir B grupės vitaminų. Gabalėlis riebios žuvies tiks ir vietoje grietinės prie grikių ar kitos košės.

SUMUŠTINIS SU ŠPINATŲ PESTO IR MATJES SILKE

Tamsiuoju metu ir akyse tamsiau darosi. Ką daryti? Kur ieškoti spalvų, atnešančių džiaugsmo? Levas Tolstojus yra pasakęs: ,,Žmogus turi būti linksmas. Jei džiaugsmas baigiasi, ieškok, kur suklydai." O kurgi ieškoti, jei ne mityboje?
Išbandyti šį receptą

SKUMBRĖ SU CUKINIJA IR POMIDORAIS

Skumbrė yra vienas iš geriausių vitamino D šaltinių. Vitaminas D gali parodyti priešvėžinius ir priešuždegiminius požymius. Taigi šią žuvį verta įtraukti į savo racioną.
Išbandyti šį receptą

Prieskoniniai augalai

Kasdien vartojami keli žiupsneliai prieskonių gina nuo virusų ir stiprina imunitetą bei suteikia energijos. Prieskoniai paskatina virškinimą, suaktyvina kraujotaką, taigi jaučiamės energingesni be papildomų kalorijų. Visgi turiu atkreipti dėmesį, kad ne visiems jie tinka – jei pavalgę jaučiate sunkumą, atsirūgstate, reikėtų jų vengti. Česnakas, svogūnas ir imbieras yra natūralūs antibiotikai ir labai vertingi, bet su jais nederėtų persistengti, vartokite saikingai.

Vanduo ir arbata

Atvėsus orams imame vartoti mažiau skysčių, kadangi nejaučiame tam poreikio. Taip yra dėl to, kad vandenį dažniausiai geriame kambario temperatūros, kuri yra perpus mažesnė nei skrandžio temperatūra, taigi skrandžiui tą vandenį reikia sušildyti, o mes norime tausoti savo kūno šilumą. Problemos sprendimas – gerti šiltą vandenį ar įvairias arbatas. Naudingiau gerti žaliąją ar vietinių žolelių arbatą, taip pat galima pasigaminti prieskoninių žolelių mišinių. Tokios arbatos turi antioksidacinių savybių, padeda organizmui atsigauti. Atkreipkite dėmesį į arbatžolių surinkimo laiką – kuo arbata šviežesnė, tuo stipresnis jos poveikis.

Koks konservavimo būdas geriausias?

Žinoma, pačių augintos daržovės – išties vertingiausios. Jei vasarą turite daug sodo ir daržo gėrybių, tuomet pats geriausias konservavimo būdas – šaldymas>>. Jo metu beveik išnyksta tik vitaminas C, visos kitos medžiagos kuo puikiausiai išlieka. Jei neturite sodo, tikrai prekybos centruose galima rasti geros kokybės šaldytų daržovių, pavyzdžiui žirnelių, kurių net nebūtina virti atsišildžius jie bus puikus garnyras ar užkandis.

Konservuotų naminių daržovių valgyti tikrai galima. Jos puikus priedas prie rytinių košių, ar vienas iš garnyrų prie mėsos, žuvies ar ankštinių patiekalų. Tačiau gaminant reikia atsižvelgti kiek suvartojama druskos, acto, cukraus bei kiek laiko verdama. Kuo ilgiau termiškai aprodojama, kuo minkštesnės daržovės, tuo jose yra išlikę mažiau naudingų medžiagų, tame tarpe ir maistinių skaidulų, kurios ne tik skatina virškinamo bei šalinamojo traktų veiklą, bet ir suteikia stumo jausmą. Būtina žinoti, kad su kiekviena diena maistinė vertė, t.y. kokios naudos mes gauname iš šių konservų, mažėja. Deja, tik kalorijų skaičius nekinta. Tiesa, pramoniniu būdu pagamintų konservų rekomenduotina vengti.


0 0 votes
Patiko? Įvertinkite!