Vis aktyviau kyla diskusijos apie mėsą vaikų mityboje. Ne tik namuose, bet darželiuose bei mokyklose. Apie tai kalbamės su sveikos mitybos specialiste Vaida Kurpiene.
KALBANT APIE MĖSĄ, AR JI BŪTINA AR NE VAIKŲ MITYBOJE?
Kalbant apie mėsos būtinumą vaiko mitybos racione, argumentas “taip buvo visada” nėra svarus. Reikia atsižvelgti į daugelį faktorių.
PIRMA, NEIGIAMA MITYBOS ĮTAKA SVEIKATAI BUS VISAIS ATVEJAIS, KAI MITYBA NESUBALANSUOTA AR VALGOMI MENKAVERČIAI PRODUKTAI.
Pavyzdžiui vegetarų atveju blogai yra tuomet, kai iš raciono išimama mėsa, žuvis, kiaušiniai, o visa kita lieka kaip buvę. Pasekmių ilgai nereikės laukti. Tačiau jei pertvarkoma mityba iš esmės, įvedami ankštiniai produktai, valgoma daugiau daržovių, etc. tada problemų neturėtų kilti.
Tuo tarpu valgantys mėsą Lietuvoje valgo ją per dažnai ir per daug. Manau apie ta reikėtų kalbėti daugiau, nei apie santykinai retus vegetarizmo atvejus. Vaikų, valgančių per daug gyvūninės kilmės produktų yra daugybė ir tai daro neigiamą įtaką jų sveikatai.
Be to, dažnai pasirenkami menkaverčiai mėsos gaminiai: dešrelės bei kiti pramoniniu būdu apdoroti mėsos produktai. Jų rasime ikimokyklinių įstaigų racionuose, nors net suaugusiems nerekomenduojama jų valgyti. Taip pat dažniausiai renkamasi riebi kiauliena, kurioje ir vertingų baltymų, ir kitų vertingų medžiagų yra mažiau nei rekomenduojamoje liesoje mėsoje. Jau nekalbant apie ypatingai mažą šviežių daržovių kiekį visavalgių racione. Taigi mėsos valgymas ar nevalgymas nėra esminis kriterijus vertinant nei subalansuotą mitybą, nei geros sveikatos pagrindą.
ANTRA, MANAU REIKĖTŲ NE MORALIZUOTI, O PATARTI IR PAGELBĖTI.
Mūsų šeima valgo mėsą, tačiau puikiai suprantu ir kitų mitybos pakraipų gerbėjus. Jei tėvai nevalgo dėl etinių sumetimų mėsos bei kiaušinių, tiesą sakant neįsivaizduoju, kaip jie galėtų duoti, jau nekalbant apie gaminimą, šiuos produktus vaikams. Taigi pirmiausia reikėtų ne grūmoti pirštu, kas negelbėja ir situacijos nekeičia, o pagelbėti susidėlioti pilnavertį mitybos racioną, kas tikrai yra įmanoma.
TREČIA, TEIGIAMA, KAD MĖSĄ BŪTINA VALGYTI DĖL ŠIŲ KETURIŲ MEDŽIAGŲ: PILNAVERČIO BALTYMO, GELEŽIES, B12 BEI CINKO.
Apie visas šias medžiagas pakalbėkime atskirai.
Pilnavertis baltymas. Jei nevalgoma tik mėsa – tuomet šio baltymo vaikas tikrai gaus iš kitų gyvūninės kilmės produktų: žuvies, kiaušinių, pieno produktų.
Jei nevalgomi ne tik mėsa, bet ir žuvis, bei kiaušiniai, tuomet pilnavertis baltymas turi būti gaunamas iš pieno produktų, tofu (sojos pieno sūris) bei galima pagelbėti organizmui pačiam susikomplektuoti visavertį baltymą, atidžiai, pagal rekomendacijas derinant maisto produktus, pavyzdžiui ankštinius su grūdiniais. Šioje vietoje nereikėtų painioti įprastinės maisto derinimo teorijos.
Geležis. Net ir valgant daug geležies turinčių produktų gali būti atsirasti geležies trūkumas organizme, tuo tarpu valgant subalansuotą vegetarišką maistą jo nebus. Plačiau apie tai, kas padeda ir kas trukdo pasisavinti geležį skaitykite čia >> 
Beje, tame pačiame mano minėtame tofu 100 g produkto, priklausomai nuo jo rūšies, geležies yra 5-37 proc. suaugusio žmogaus RPN, palyginimui 100 g virtos triušienos vidutiniškai 13 proc. RPN (Šaltinis: nutritiondata.com).
Vitaminas B12. Teigiama, kad esant subalansuotai mitybai šio elemento organizmas pats pasigamina storajame žarnyne, Primenu, kad subalansuota ir mėsos valgymas nėra tapatūs dalykai. Kalbant apie vegetarus, jie vartoja pieno produktus, o pastarieji tikrai yra puikus B12 šaltinis.
Štai veganiška mityba – žymiai sudėtingesnis dalykas, kadangi skirtingai nuo gyvūnų, dauguma, jei ne visi, augalai neturi aktyvių mechanizmų gaminti ar kaupti B12. Buvo įrodyta, kad daugelis jūros dumblių turi B12 analogus. Dauguma dumblių yra makrodumbliai, kurie ne visai yra augalai. Tačiau iki galo tyrimais nėra pagrįsta ar šių makrodumblių turimas kobalaminas gerai pasisavinamas žmogaus organizmo. Dažniausi kalbama apie pakankamą B12 kiekį jūržolėje nori bei fermentuotame maiste, tačiau moksliniai tyrimai nepatvirtino pakankamumo ir gero pasisavinamumo. (Išsamiai anglų kalba gali pasiskaityti čia >> ).
Cinkas būtinas augimui, imuninei sistemai ir normaliai lytinei brandai. (Plačiau ape cinką >> ) Mėsa tik vienas iš cinko šaltinių, bet kokiu atveju kiekvieno vaiko racione būtini įvairūs cinko augaliniai šaltiniai pilno grūdo produktai, aguonos, pupelės, nešlifuoti ryžiai, petražolės, burokėliai, razinos, bulvės, svogūnai, linų sėmenys, kakava, džiovinti jūros dumbliai, graikiniai riešutai, fermentuotos sojos produktai, arbatžolės.
Aš dar pridėčiau penktąją – Omega3, atsiranda, jei nevalgoma riebi žuvis ir nevartojami augaliniai Omega 3 šaltiniai.
Žuvies trūkumas mitybos racione yra ne tik vegetarų, bet ir visavalgių mityboje. Jei iš gyvūninės kilmės produktų vartojami tik pieno produktai, tai būtina kasdien į racioną įvesti mechaniniu būdu traiškytų linų sėmenų bei mirkytų ispaninio šalavijo sėklų (angl. Chia seeds, lietuviškai daug kur rašoma čija sėklos, nors tai nėra taisyklingas pavadinimas). Beje, tame pačiame kiekyje linų sėmenų yra net tris kartus daugiau Omega 3 nei ispaninio šalavijo sėklose.
Galima vartoti ir linų sėmenų aliejų, tačiau būtina žinoti, kad jis turi karstelėjusį prieskonį, bet nėra kartus. Nuo išspaudimo momento iki gedimo momento – tik aštuonios savaitės laikant šaldytuve. Vertainoti, kad dėl neteisingo transportavimo ir laikymo net iš parduotuvių nusiperkmas sugędęs linų sėmenų aliejus ir tada man skundžiamasi, kad labai neskanuJ Argi gali sugędęs produktas būti skanus? Turguje kartais pardavinėjamas karštu būdu spaustas linų sėmenų aliejus, o jis tikrai netinkamas Omega 3 šaltinis, nes didžioji dalis šios medžiagos suyra spaudimo metu dėl karščio. Kaip atskirti? Tai visai paprasta, tik reikalauja laiko. Paprasta- nusipirkus mažą kiekį linų sėmenų aliejaus palaikykite kambario temperatūroje, atidarę talpą. Jei per kelias savaites neapkars – šils aliejus yra spaustas karštu būdu.
KAI KURIE TĖVAI NEPROPAGUOJA VEGETARIZMO, BET TIESIOG BIJOSI PARDUOTUVĖSE ESANČIOS MĖSOS – NEVA JOJE DAUG HORMONŲ IR ANTIBIOTIKŲ. KĄ PASAKYTUMĖTE TOKIEMS TĖVAMS?
Tokius tėvus suprantu, nes pati stengiuosi pirkti patikrintą mėsą, bet ne didžiosose fermose augintų gyvūnų. Pavyzdžiui mėsinės veislės viščiukas natūraliai sodyboje, duodant jam pasilakstyti, palesti žolės ir papildomai lesinant grūdais, yra užauginamas per keturis mėnesius. Tuo tarpu tos pačios veislės viščiukas fermoje kirtimui užauga per 36 dienas. Skiriasi ne tik mėsos spalva bei skonis, bet ir struktūra, jau nekalbant apie maistinę vertę.
Taigi būtina atsirinkti kur ir kokią mėsą pirkti. Tikrai geriau mažiau, bet kokybiškesnės. Be to, kaip jau minėjau, ir visavalgiams būtina į racioną įvesti ir ankštinių produktų: pupelių, lęšių, avinžirnių, taip pat ir žuvies. Tik vaikams nerekomenduojama valgyti Baltijos jūroje pagautos žuvies.