Vis daugiau vaikų pasaulyje pakliūna į klastingosios celiakijos gniaužtus. Šią lėtinę plonosios žarnos ligą sukelia baltymas gliutenas (glitimas), esantis kviečiuose, rugiuose, miežiuose ir jų produktuose. Celiakiją neretai sunku diagnozuoti – žmogus gali ilgai nejausti jokių specifinių simptomų, tačiau negydoma ji gali sukelti daug rimtesnių sveikatos bėdų.

Ne tik vaikų liga
„Tai – dažna liga, pasaulyje dabar kaip tik stebima celiakijos banga. Lietuva nėra išimtis, nors sergamumas mūsų šalyje galbūt yra šiek tiek mažesnis. Pavyzdžiui, atlikus nemažą epidemiologinį tyrimą paaiškėjo, jog du iš 1500 vaikų serga celiakija. Vadinasi, vienas iš 750.
Kitose Europos šalyse ši liga nustatoma vienam iš 100 vaikų“, – kalbėjo Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Vaikų ligų klinikos ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojas vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Aišku, tokie skaičiai neparodo tikrosios situacijos. Nenustatytų celiakijos atvejų gali būti kur kas daugiau. Kadangi liga kol kas dar nėra išgydoma, užaugdami mažieji ligoniai nuolat didina bendrąjį pacientų skaičių.
„Sergamumas celiakija gerokai didesnis mažesniame amžiuje – daugiausiai ligonių ji diagnozuojama iki ketverių metų amžiaus. Tačiau tai, kad celiakija yra vien vaikų liga, – mitas. Ji gali būti nustatoma ir gerokai vyresniame amžiuje“, – pastebėjo gydytojas.
Beje, Lietuvoje celiakija sergantis vaikas iki 18 metų gali nemokamai gauti begliutenių miltų. Šio baltymo neturinčių maisto produktų daugėja ir prekybos centruose, atsiranda specializuotų parduotuvių.
Kalti ne vien genai
Neabejojama, kad didžiausią įtaką šiai ligai daro paveldimumas. „Jei neturi tam tikrų genų, beveik šimtu procentu galima tikėtis, kad celiakija niekada nesusirgsi. Kitu atveju jau atsiduri rizikos grupėje, tačiau maždaug ketvirtadaliui žmonių, turinčiųjų šį geną, liga gali ir nepasireikšti. Vadinasi, ligą „užveda“ papildomas mechanizmas“, – sakė specialistas.
Tačiau šiandien mokslininkai dar nėra radę atsakymo, kokie gi veiksniai tam įtakos turi daugiausiai.  „Gali atrodyti paradoksalu, tačiau gliuteno turinčio maisto didesnis vartojimas nėra svarbus veiksnys. Nors dar prieš 15 metų buvo paskelbtos mokslininkų išvados, kad pirmaisiais gyvenimo metais daugiau kviečių produktų vartojantys vaikai labiau rizikuoja susirgti celiakija, visgi toks efektas būdavo tik laikinas ir neapspręsdavo pačios ligos atsiradimo priežasties“, – aiškino V.Urbonas.
Simptomai gali apgauti. Kokie celiakijos tyrimai turi ir gali būti atlikti?  
Kalbėdamas apie tai, kas pirmiausiai padėtų įtarti ligą, gydytojas juokauja: „Kai sunku nustatyti, kuo žmogus serga, tirk, ar nėra celiakijos.“
Vienas pagrindinių požymių, ypač kalbant apie iki vienerių metų amžiaus mažylius, – prastas, t.y. neatitinkantis amžiaus tarpsnio, be priežasties svorio augimas, atsiradęs pradėjus vartoti kvietinius, ruginius ar miežinius produktus.
„Kiti galimi simptomai – atsikišęs „varlės pilvas“, prastas apetitas, padidėjęs vaiko irzlumas, gali susiformuoti geležies stokos mažakraujystė. Ypač padėti įtarti celiakiją gali vaiko išmatų pobūdis – jos būna dvokiančios, gausios. Tačiau neretai sunku tai objektyviai įvertinti. Verta paminėti, kad sergantiesiems nėra būdinga skųstis pilvo skausmais, padažnėjusiu tuštinimusi“, – sakė medikas.
Sergantiems vyresniems vaikams ir suaugusiesiems svoris, atvirkščiai, gali pradėti kristi, taip pat – dažniau lydėti nuovargis, depresinės nuotaikos.
Vaikų gydytojas pabrėžė, kad simptomus reikia deramai įvertinti, kadangi jie gali ir apgauti, o norint diagnozuoti ligą atliekamas ne vienas tyrimas.
„Pirmiausia – iš venos ar piršto paimamas kraujas ir tiriami specifiniai celiakijos antikūnai. Juos radus, tikimybė aptikti celiakiją padidėja. Tačiau tik atlikus dvylikapirštės žarnos biopsiją tuo galima galutinai įsitikinti“, – aiškino V.Urbonas.
Yra atliekamas ir dar vienas tyrimas – genetinis, tačiau jis gerokai retesnis. Mediko manymu, jį kaip tik vertėtų padaryti iš pat pradžių. Jei šio tyrimo rezultatas būna neigiamas, reikia ieškoti kitos negalavimų priežasties.
Celiakija sukelia autoimunines ligas
Nustačius celiakiją gydytis labai paprasta – tereikia laikytis specialios dietos. Tačiau ji labai griežta ir įprastai trunka visą gyvenimą.
„Tuomet net duonos trupinys gali prilygti atominės bombos sprogimui. Yra kuriami vaistai, kurie galbūt palengvins simptomus, leis suvalgyti nedidelį kiekį draudžiamo produkto“, – sakė specialistas.
Celiakiją būtina diagnozuoti ir gydyti laiku norint išvengti daug rimtesnių komplikacijų – geležies, kartais ir vitamino B12 ar folio rūgšties mažakraujystės, reikiamo svorio nepriaugimo, labiau moterims būdingos osteoporozės, galimo nevaisingumo.
„Be to, pastebėta, kad ilgainiui nesigydant ar išvis nežinant, jog sergama celiakija, triskart padidėja tikimybė susirgti autoimuninėmis ligomis: pirmojo tipo cukriniu diabetu, raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze ir kt. Rečiau, bet pasitaiko ir onkologinių ligų. Todėl vis daugiau diskutuojama, jog siekiant išvengti autoimuninių ligų vyresniame amžiuje dėl celiakijos vaikus vertėtų pradėti tikrinti nuo mažumės“ , – kalbėjo V.Urbonas.
Su kuo dažnai painiojame celiakiją?
Celiakijos nederėtų painioti su alergija kviečiams ir hiperjautrumu gliutenui. Tokių tiesiog dėl geresnės savijautos vartojančių begliutenį maistą žmonių pasaulyje sparčiai daugėja.
AIGUSTĖ TAVORAITĖ